„Mūsų rinkoje darbas vyksta visai kitaip. Užsakovas pateikia pageidavimų, kokios paskirties ir kokio ploto nori pastato. Tuomet prasideda kūryba. Ja remiantis gaunamas statybos leidimas, o tada užsakovo norai pasikeičia ir vėl pradedama kurti iš naujo. Nėra planavimo, nėra sisteminio mąstymo apie galutinį variantą“, – apgailestavo „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Valdas Babaliauskas.
Eliminuojama daug klaidų
Projektuotojai, gavę užduotį, dažnai susitaiko su tuo, kad projektą reikės koreguoti kelis kartus. Todėl numato laiko rezervą. Rangovai irgi įvertina tam tikras papildomas sąnaudas, iš anksto galvodami, kad vienus ar kitus darbus teks perdaryti projekto metu keičiant projektinius sprendimus.
V. Babaliausko manymu, statybos procese vargu ar kada pavyks viską numatyti iš anksto ir vėliau nieko nekoreguoti, netaisyti. Tačiau gavęs kuo išsamesnius brėžinius rangovas galėtų tiksliau įvertinti kainą, ir ji būtų mažesnė. Taigi tiesiogiai taupomas laikas ir pinigai. Skandinavai yra pateikę pavyzdį: projektuojant 2D formatu numatoma mažiausiai tūkstantis įvairių mazgų ir susikirtimų, dėl kurių sprendimus tenka priimti statybos aikštelėje. Projektuojant 3D formatu arba pasitelkus BIM modelį, tokių kritinių taškų sumažėja mažiausiai dešimt kartų. O tai – galimų klaidų eliminavimas.
Specialistų nuomone, reikia pakeisti tvarką, kai reikalingas ir techninis, ir darbo projektas. Tam tikrais atvejais techniniam projektui pateikiami dideli reikalavimai, tačiau rengiant darbo projektą daug kas būna daroma iš naujo. Būtina mažinti techninio projekto apimtis ir viską išsamiau numatyti darbo projekte. Bet norint žengti šiuos žingsnius reikia koreguoti teisės aktus.
„Vienas trukdžių įtvirtinti BIM modelį – teisės aktų sistema. Užsienio kompanijos, atvykusios į Lietuvą įgyvendinti projektus, tiesiog nesupranta, kaip turi būti rengiami žiniaraščiai, kas yra skaičiuojamosios statybos kainos. Parengus projektą naudojantis BIM modeliu, suformuoti žiniaraščius praktiškai neįmanoma, nors jų reikalaujama. Manyčiau, mūsų teisės aktai turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į naujas technologijas, į labiau patyrusių Vakarų Europos šalių praktiką“, – teigė „Sweco Lietuva“ projektų direktorius M. Ivanavičius.
Piratai kenkia rinkai
Kalbant apie konkurencinį pranašumą, Lietuvoje, kitaip nei pažangesnėse valstybėse, didelės įmonės, dirbančios legaliai pirktomis programomis, atsiduria žemesnėje pozicijoje nei tos, kurios naudojasi piratine programine įranga.
„Sweco Lietuva“ prezidentas A. Abromavičius tvirtino, kad inžineriniame versle paplitęs piratinės programinės įrangos naudojimas, mat perkant oficialią tenka investuoti dešimtis tūkstančių litų į vieną darbo vietą. Piratavimo auglys smarkiai išplitęs, jis iškreipia konkurencijos sąlygas: oficialiai dirbančios kompanijos negali sau leisti naudotis piratine įranga ir skaičiuodamos projektų vertes privalo įtraukti į sąmatas investicijas. O dirbantieji nelegaliomis programomis nepatiria sąnaudų ir tą patį projektą siūlo parengti kur kas pigiau.
„Jeigu projektas yra atitinkamos vertės, jis turi būti rengiamas profesionaliai, naudojant pažangiausius modelius. Jeigu įmonės tvirtina negalinčios legaliai įsigyti informacinio modeliavimo priemonių, gal joms neverta patikėti tokių projektų? Projektavimo įmonių asociacija jau kelia klausimą, kad rengdamos projektus bendrovės turėtų deklaruoti, kokią programinę įrangą naudojo, nurodyti jos įsigijimo licencijas. Programinės įrangos platintojai tuomet galėtų matyti, ar tikrai viskas pirkta legaliai“, – sakė A. Abromavičius.
