Dar neatslūgus džiaugsmui dėl Šiaurės jūros–Baltijos jūros transporto koridoriaus koordinatorės Catherine‘os Trautmann pagyrų Lietuvai dėl spartaus projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė stabdantys keturis „Rail Baltica“ projekto statybos darbų konkursus. Išnagrinėjus pasiūlymus paaiškėjo, kad visų tiekėjų pasiūlyta kaina iki 2,5 karto viršijo pirkimo dokumentuose nustatytas maksimalias kainas. Panašu, kad jų noras daugiau užsidirbti atsisuks prieš juos pačius.
„Nustatydami maksimalią kainą vadovavomės projekto galimybių studijomis, analogiškų darbų sutarčių įkainiais bei Europos Sąjungos skirtomis lėšomis. Esant dabartinei situacijai, matome tik vieną išeitį – stabdyti visus keturis konkursus ir organizuoti pirkimą iš naujo“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Lietuvos geležinkeliai“ 2016 metais paskelbė konkursus tiesti europinę vėžę ruožuose Kaunas–Palemonas, Palemonas–Kauno hidroelektrinė, Kauno hidroelektrinė teritorijoje ir Kauno hidroelektrinė–Rokai. Tiekėjų pasiūlytos kainos kai kuriais atvejais keliskart viršijo nustatytą maksimalią kainą. Pavyzdžiui, vidutinė tiekėjų 1 kilometro statybos pasiūlyta kaina buvo daugiau kaip 4 mln. eurų, tuo tarpu vidutinė prieš tai įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų 1 kilometro kaina – apie 1,6 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra susidūrę su analogiška situacija 2013 metais, skelbdami rangos darbų konkursus ruožuose nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno. Konkursai buvo kartojami net tris kartus, kol buvo užtikrinta pakankama konkurencija ir gauta priimtina pasiūlymo kaina.
Lietuvoje viešėjusi C. Trautmann patikino, kad Europos Komisija, vertindama „Rail Baltica“ kaip svarbų prioritetinį projektą ir skyrusi lėšų jam finansuoti, yra suinteresuota sėkmingu viso projekto įgyvendinimu, taip pat jo tęsimu po 2020 metų.
„Rail Baltica“ Lietuvoje yra ypatingos valstybinės svarbos projektas ir neabejotinai bus tęsiamas. Siekiame sudaryti sąlygas kuo greičiau, nelaukiant viso projekto įgyvendinimo, pradėti vežti krovinius jau nutiesta „Rail Baltica“ dalimi nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. Europinę geležinkelio liniją pratęsę iki intermodalinio terminalo Palemone, krovinius ja tikimės gabenti jau 2019–2020 m.“, – susitikimo metu teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Iki šios dienos jau nutiesta europinė geležinkelio linija nuo valstybės sienos su Lenkija iki Kauno, patvirtintas specialusis planas geležinkelio linijai nuo Kauno iki valstybės sienos su Latvija. Lietuva yra pateikusi paraiškas Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondui (EITP, angl. CEF) ir projektui „Rail Baltica“ užsitikrinusi apie 340 mln. eurų šio fondo investicijų iki 2021 m. Ministras taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti „Rail Baltica“ projekto dalies – europinės vėžės jungties tarp Kauno ir Vilniaus – finansavimą.
Visam „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti ES fondų investicijos bus būtinos ir 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu, šiuo klausimu svarbus ES palaikymas.
