Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai pavedė išsiaiškinti, ar Santariškių medicinos miestelyje esama sraigtasparnių nusileidimo aikštelės, rašo portalas lrytas.lt. Internete panaršiusi politikė rado žinių apie tai, kad tokią aikštelę, kurios ypač pasigenda Nacionalinis transplantacijos biuras, įrengti planuota. Dabar A. Širinskienė įtaria, kad aikštelė nepastatyta, o pinigai – ji rado informacijos, jog tam galėjo būti skirta 1,7 mln. litų, – pasisavinti.

Nors Santariškių klinikų direktorius plėtrai Justinas Ivaška tokius faktus kategoriškai paneigė, Seimo narė įsitikinusi, kad FNTT turėtų šiai istorijai skirti dėmesio.

Apie medicinos miestelio poreikį turėti sraigtasparniams saugią ir patogią nusileidimo aikštelę rašoma kiekviename Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime apie naują organų donorystės atvejį. Sraigtasparniams tenka leistis transporto žiede, dėl to sustabdomas ir be to čia keblus automobilių eismas.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ apie šią problemą rašė 2015 metų vasarą, pristatydamas Santariškių medicinos miestelio infrastruktūros plėtros planus.

Tąkart Santariškių klinikų administracija pasakojo, kad atlikus galimybių studiją ir pritarus Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi organizuoti automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros projektą koncesijos pagrindais. Investicijos į infrastruktūrą, planuota, turėtų sudaryti apie 20 mln. eurų.

„Daug metų buvo kalbama apie būtinybę spręsti šią problemą, bet rasti finansavimo nepavyko nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei Vyriausybei. Galiausiai ir priimtas sprendimas pasinaudoti viešosios ir privačiosios partnerystės būdu – koncesininkas aikšteles įrengs ir eksploatuos 25 metus“, – pasakojo Santariškių medicinos įstaigų asociacijos (SMĮA) administratorius Aurimas Jaskonis. Stovėjimo aikštelių plėtros planus tuo metu buvo pateikę keturi privatūs investuotojai.

Pastaraisiais metais Santariškių medicinos miestelyje galima suskaičiuoti per 2000 legaliai ir nelegaliai pastatytų automobilių. Koncesininkas turėtų teisę įrengti dar iki 2250 vietų.

Jei būtų priimtas sprendimas statyti daugiaaukštę stovėjimo aikštelę, ant jos stogo galėtų atsirasti ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Pasak A. Jaskonio, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, kuri talkina organų gabenimo klausimais, yra pagrindusi savo poreikius – ant stogo įrengta aikštelė sraigtasparnių skrydžiams būtų patogesnė – čia mažiausiai kliuvinių: elektros laidų, medžių ir pan. Kylant ir leidžiantis sraigtasparniui reikalinga kur kas didesnė erdvė. Taip pat svarbu, kad nutūpus sraigtasparniui pacientams ar medikams reikėtų įveikti kuo trumpesnį atstumą iki gydymo įstaigos – būtų tobula, jei užtektų nusileisti liftu ar bent jau būtų galima judėti antžeminiu koridoriumi – jungtimi.

Sraigtasparnių aikštelės klausimas tikrai nebus antraeilis – A. Jaskonis įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kai sraigtasparniai bus pasitelkiami ir kitais ekstremaliais medicininės pagalbos reikalaujančiais atvejais. Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija, kuri, tiesa, yra 10 kartų didesnė nei Lietuva, naudoja šiems tikslams apie 30 orlaivių.

Tiesa, šiandien suteikti išsamesnės informacijos A. Jaskonis nesutiko. Jis paaiškino, kad kol vyksta procesas, suteikti detalios informacijos apie pasiūlytus sprendinius, susijusius su stovėjimo aikštelėmis, negali.