Iš pradžių su tuo sutiko ir savininkas.
Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai sutarė, kad pastatui turėtų būti suteikta teisinė apsauga – bent jau vietiniu kultūros paveldo objekto reikšmingumo lygmeniu. Palangiškiai architektai buvo paraginti operatyviai surinkti tokiam sprendimui reikalingą vertinimo medžiagą. Viešųjų pirkimų procedūros ir kiti trukdžiai procesą ištęsė, tad medžiaga tarybai buvo pristatyta tik šių metų sausį. Vis dėlto sprendimas ir vėl atidėtas, nes tarybos nariams medžiaga pasirodė tobulintina, juolab kad kilo minčių, jog pastatas galėtų pretenduoti pelnyti regioninį kultūros paveldo vertybės statusą.
Savininkai paramos savo planams ieškojo ir Palangos miesto Architektūros ir urbanistikos skyriuje, senąjį pakeisti turinčio pastato projektas buvo nukeliavęs į Klaipėdos apskrities architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą. Ši irgi nepritarė nugriovimui numatant statyti naują pastatą, palaikė siūlymą suteikti objektui teisinę apsaugą. Tačiau lėtai sukantis teisinę apsaugą užtikrinti turinčiam biurokratiniam aparatui, savininkai rado progą gauti leidimą pastatui nugriauti. Ir iškart juo pasinaudojo.
Tikėjosi atskleisti pastato patrauklumą
Kartu su kolegomis ieškojęs šiaudo išgelbėti kavinės pastatą, ne vieną projektą drauge su G. Telksniu kūręs architektas Leonardas Vaitys sumanė už savo lėšas parengti alternatyvų „Bangos“ pastato savitumą išsaugantį rekonstrukcijos projektą, kad atiduotų jį pastato savininkui. L. Vaitys tikėjosi, kad šis atkreips dėmesį į tai, jog architektų bendrija vieningai pasisako už „Bangos“ išsaugojimą, ir galbūt įvertins pasiūlytą sprendimą.
Pasak architekto, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus sutiko šiam planui skirti vieną mėnesį, garantuodamas, kad iki tada „Banga“ nebus nugriauta. „Susitarimas įvyko balandžio 2-ąją. Kadangi gegužės 2-oji buvo šeštadienis, pas merą su visais brėžiniais nusprendžiau vykti gegužės 4 dieną, dar prieš jo darbo pradžią. Ir jau eidamas į savivaldybę pamačiau dirbančius buldozerius. Palikau visą projekto aplanką mero sekretorei. Mero, tiesą sakant, sutikti tądien nenorėjau, – sakė L. Vaitys. – Dabar žadama skelbti konkursą naujam pastatui suprojektuoti. Matyt, turėsime dar vieną stiklinį objektą, kurio aukštis, mano žiniomis, sieks 12 metrų, nes jau rūpinamasi panaikinti sklypo apsaugos reglamentą.“
Prieš penketą metų Nacionalinėje dailės galerijoje L. Vaitys surengė parodą „Našlaičiai“, skirtą jau išėjusių kolegų Gedimino Baravyko, G. Ramunio, Henriko Kęstučio Šilgalio, taip pat G. Telksnio kūrybai pristatyti. Pavadinimas „Našlaičiai“, ko gero – su tam tikra aliuzija į prarastaisiais vadintus amerikiečių rašytojus, simbolizuoja kartą, kuri, gimusi sovietmečiu, sugebėjo šioje sistemoje sukurti išskirtinių darbų.
Etikos klausimai nepraranda aktualumo
Už kavinės „Banga“ išlikimą kovojęs L. Vaitys į kampą įspaustas ir dėl savo paties darbo – prieš kelis mėnesius Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai aptariant sklype sostinėje, Savanorių prospekte, suprojektuotą prekybos centro projektą, pareikšta pastaba, kad pagal architekto veiklos etikos kodeksą pastatas neturėtų būti projektuojamas neinformavus nugriauti planuojamo, savitą charakterį turinčio pastato architektų L.
