Gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ dalyviai – trys menininkai iš Lenkijos – sieną Drujos gatvėje, prie geležinkelio viaduko, papuošė skirtingais, tačiau tarpusavyje derančiais darbais, kurių kiekvienas turi savo istoriją.
Į Lietuvos sostinę lenkai Seikon, Krik Kong ir Szyman atvyko tarpininkaujant Lenkijos institutui Vilniuje. Trys kūrėjai, piešę Drujos gatvės pradžioje, prie geležinkelio viaduko, labai skirtingi, tačiau, kaip patys sako, dirbdami kartu papildo vienas kitą.
Pavyzdžiui, Krik Kong – vienintelis iš trijulės išlaikęs ryškų grafičių stilių, neįgijęs formalaus meninio išsilavinimo, tik naktimis paišydavęs sienas. Jis nuolat piešia gerai atpažįstamą personažą – pliką vyruką su „Adidas“ treningais.
Savo karjerą nuo grafičių pradėjo ir Seikon. Vėliau jis studijavo grafinį dizainą ir išplėtojo savitą geometrinį stilių.
Menininkai teigia suprantantys, kodėl grafičių piešėjai – naktimis aplink traukinių stotis besisukiojantys ir per tvoras laipiojantys vaikinai – žmonėms atrodo pavojingi. Pavyzdžiui, Krik Kong, kuris pats šiandien turi barą buvusioje Gdansko laivų statyklos teritorijoje prieš dešimtmetį pats lipdavo per tvorą paišyti ant pramoninių pastatų. Dabar dauguma jų nugriauti, likę tik keli korpusai, kuriuose sugyvena ir metalo supirktuvės, ir hipsteriški barai.
Gdanskas greitai keičiasi. Laivų statykla, kurioje dirbo 20 tūkst. žmonių ir 1980-aisiais gimė „Solidarumas“, susitraukė dešimteriopai. Steigiamos mažesnės nišinės bendrovės, gaminančios vėjo turbinų elementus arba jachtas ir katerius. Kadaise darbininkų miestas, nors jame dar gerai justi proletariška dvasia, dabar sparčiai plėtoja IT paslaugas ir pasižymi gyvu kultūriniu gyvenimu.
Grafinį dizainą Gdansko menų akademijoje baigęs Seikon sako, kad šios studijos buvo antraeilis užsiėmimas – pirmoje vietoje visada buvo paišymas ant sienų. Jis surengė ne vieną formalią parodą, laimėjo apdovanojimų, tačiau sako, kad nedaro skirties tarp galerinio ir gatvės meno. „Pradėjau nuo grafičių, perėjau prie tipografikos, konkretesnių formų, spalvų. Tada prie geometrinių studijų, pradėjau dirbti „InDesign“, „Illustrator“ ir sukurtą geometriją bei preciziką išmokau perkelti ant sienų, – pasakoja Seikon. – Manau, kad gerai, kai skirtingi stiliai sugyvena kartu. Matome vieni kitų pokyčius: Vilniuje nupaišėme pirmą šiemet bendrą darbą ir vis matau, kaip žengiame po dar vieną žingsnelį aukštyn. Tai ilgas kelias. Kitąmet mes būsime kitoje vietoje, su kitomis idėjomis sienoms.“
Trečiasis Vilniuje paišęs trijulės narys – Szyman – yra iš Varšuvos. Jis studijavo architektūrą Varšuvos technikos universitete, lygiai kaip ir pernai Vilniuje kartu su Sepe piešęs Chazme (Kauno g. 1), tačiau nusprendė užsiimti menais. Jaunystėje jis išbandė grafičius, vėliau perėjo prie trafareto, o dabar eksperimentuoja su šilkografija spausdintais plakatais, kuriuos klijuoja ant sienų ir užbaigia pripiešiamais elementais. Varšuvoje jis įsirengė šilkografijos studiją, kurioje gali spausdinti ant įvairiausių paviršių.
Vilniuje prie piešėjų prisijungė operatorius Jakobas, kuris fiksuoja šių gatvės menininkų projektą „Rurales“. 2015-aisiais išėjo pirmasis filmas, o šiemet jie ketina išleisti dar vieną. Gatvės menininkai keliauja po provinciją ir paišo ūkiuose arba ant apleistų, mišku beužaugančių pastatų. Tai visiškas atsipalaidavimas, susijungimas su gamta, poilsis protui.
„Vilnius Street Art“ inf.
