Nesibaimina šviesios spalvos
Vienas daugiausia diskusijų sulaukusių architekto T. Balčiūno pasiūlymų – šviesi namo fasado spalva. Ji suteikia statiniams lengvumo – toks sprendimas pasaulyje labai populiarus, bet Lietuvoje fasadų apdailai šviesi spalva pasirenkama retai.
„Daugelis baiminasi, kaip pastatas atrodys po kelerių metų. Tačiau nereikia tikėtis, kad šimtmetį atrodys kaip naujas. Pastatas keičiasi, kaip ir žmogus“, – atkreipė dėmesį architektas.
A klasės energinio naudingumo pastatas
Prestižinė vieta plėtotojus paskatino investuoti į energinio naudingumo A klasę. Ambicingas projektas – taip „Kražių“ projektą pavadino Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos pirmininkė Audronė Kučinskienė. „Kražių“ projektas – vienas pirmųjų Lietuvoje A energinio naudingumo klasės daugiabučių namų, nors kitos – negyvenamosios – paskirties A klasės pastatų, kuriems taikomi mažesni reikalavimai nei gyvenamosios paskirties objektams, registre jau yra apie dvidešimt.
A klasės pastatų kokybės kartelė, pašnekovės teigimu, yra gerokai aukštesnė nei šiuo metu privalomos B energinio naudingumo klasės pastatų. Pavyzdžiui, reglamentuojama šiluminė sienų varža gyvenamosios paskirties B klasės pastatuose – 5,00 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,20 W/(m2 K), o A klasės pastatuose jau daug didesnė – 8,33 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,12 W/(m2 K). Stogo šiluminės varžos dydis B klasės pastatuose – 6,25 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,16 W/(m2 K), o A klasės pastatuose – 10,00 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,10 W/(m2 K).
Tarp A ir B klasės pastatų susidaro reikalavimų šuolis, kuris nemenkai iškelia statybų kainą, todėl ateityje, specialistės teigimu, Vyriausybei vertėtų persvarstyti keliamų reikalavimų optimizavimą, mažinant statybų sąnaudas.
Daugiabučių modernizavimo patirtis rodo, kad sienas apšiltinus 150 milimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu sutaupoma nemažai energijos. A klasės pastatuose priklausomai nuo pasirinktos sienos konstrukcijos gali prireikti net 200–300 milimetrų termoizoliacinio sluoksnio. „Kol kas energinio naudingumo A klasė pastatams neprivaloma, bet žiūrint į ateitį tai – protingas sprendimas. Patalpos oro kokybė ir šiluminis komfortas – vieni pagrindinių gyvenimo kokybės rodiklių, ką ir kalbėti apie mažesnes eksploatavimo išlaidas bei estetiką“, – komentavo A. Kučinskienė.
Energinio naudingumo A klasė pasiekiama ne tik naudojant kokybiškas medžiagas, bet ir nepriekaištingu statybininkų darbu. Taigi „Kražių“ projekte, specialistės teigimu, ypač daug dėmesio reikės skirti statybininkų kvalifikacijai, atliekamų darbų kokybei, stipriai techninei priežiūrai.
Statybų bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius S. Putrimas antrino pašnekovei, kad jokių su kokybe ir technologiniais, inžineriniais sprendimais susijusių kompromisų būti negali.
Komfortą užtikrins inžineriniai sprendimai
Projektuojamas namas bus šildomas iš centralizuotų miesto tinklų, butuose ir numatomose pirmo aukšto komercinėse patalpose bus įrengtas grindinis šildymas. Toks šildymo principas pasirinktas dėl to, kad yra komfortiškiausias, palyginti su kitomis šildymo sistemomis.
Kiekviename bute numatytas atskiras paduodamos į grindinį šildymą vandens temperatūros reguliavimo mazgas, leisiantis kontroliuoti šilumnešio temperatūrą atsižvelgiant į individualius gyventojų poreikius. Numatyta atskira kiekvieno buto apskaita, ji bus įrengta visų namo aukštų holuose.
Butuose taip pat bus sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema: atskirame bute yra numatytas atskiras vėdinimo agregatas. Vėdinimo agregatai – automatizuoti, leisiantys programuoti įvairius vėdinimo darbo režimus darbo ir poilsio dienomis.
Gyventojams sudarytos galimybės ateityje įsirengti patalpų vėsinimo sistemą: siekiant išvengti jų montavimo ant daugiabučių korpusų fasadų, tam skirtos vietos ant stogų. Šie iš anksto numatyti sprendimai ateityje išsaugos namo fasado išvaizdą.
Mansardinis aukštas – išrankiausiems
Mansardinio namo aukšto sienos pasvirusios 14 laipsnių kampu: tokį sumanymą, anot
T. Balčiūno, padiktavo aplinkinių namų užstatymas. Mat panašūs sprendimai panaudoti ir Montvilos kolonijoje. Mansardiniame daugiabučio namo aukšte suprojektuoti didesnio ploto, prabangesni 80–120 kvadratinių metrų ploto butai. Butus bus įmanoma sujungti į dar didesnius 200–220 kvadratinių metrų ploto apartamentus. Norint sukurti kuo daugiau jaukumo, medines šio aukšto išorės sienų ir stogo konstrukcijas apsispręsta palikti iš dalies atviras.
Daugiau straipsnių skaitykite gegužės mėnesio žurnale „Statyba ir architektūra“.
