Praėjusiais metais naujakurių itin pamėgtame sostinės Pilaitės rajone pradėta statyti pirmoji angliškojo tipo (ang. „English Townhouse“) būstų gyvenvietė, kurią sudarys individualius namus primenantys butai su privačiais kiemeliais bei atskiru įėjimu. Kol nekilnojamojo turto ekspertai diskutuoja, kaip tiksliau pavadinti šiuos Lietuvoje neįprastos kategorijos būstus – „terasiniais butais“, „namo tipo butais“ ar naujo pobūdžio kotedžais – verta plačiau apžvelgti britiškųjų namų ypatumus.
Terminas „English Townhouse“ terminas istoriškai nėra naujas. Dar XVIII amžiuje aktyviausiu metų laikotarpiu stambūs žemvaldžiai palikdavo savo rezidencijas regionuose ir kartu su palyda persikeldavo gyventi į mažesnės erdvės „miestietiškus namus“, kad būtų arčiau pramogų ir socialinio gyvenimo. Ilgainiui vienoje eilėje išsidėstę ir išorinėmis sienomis besidalijantys dviejų arba trijų aukštų namukai tapo viduriniosios miestiečių klasės numylėtiniais. Galutinė tokių namų vertė labai svyruoja priklausomai nuo būsto ploto, aukštų skaičiaus, nuosavo kiemo dydžio, tačiau visų pirma – nuo miesto rajono, kuriame įkurta gyvenvietė, reputacijos.
Šiandien „townhouse“ kategorijos būstuose įsikūrę daugiau kaip 15 proc. visų Jungtinės Karalystės namų ūkių. Jų populiarumo priežastis paprasta: vidurinioji klasė nori gyventi šalia miesto centro, tačiau išsaugoti didesnį privatumą, lyginant su gyvenimu tipiniame miesto daugiabutyje. Tokių gyvenviečių užstatymas santykinai mažesnis, kita vertus, kaimynystė yra greta ir užtikrina saugumą bei aktyvų socialinį gyvenimą. Dėl šių priežasčių, „townhouse“ nepraranda populiarumo ir Naująja Anglija vadinamame JAV Šiaurės rytų regione, taip pat – Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone ir San Franciske.
Simbolinis „Naujosios Anglijos“ vardas suteiktas ir pirmajai Lietuvoje „English Townhouse“ gyvenvietei Pilaitėje. Projektą vystanti bendrovė „Novalex“ pripažįsta, jog netoli Vakarinio aplinkkelio, šalia ežerėlio esančioje pamiškėje, statoma gyvenvietė atitinka britų miestietiško būsto modelį: vienintelis skirtumas, kad Anglijos miestų gyvenvietės negali džiaugtis tokia gamta, kokia yra Vilniuje.
Pasak Pilaitėje vystomo projekto autorių, „Naujosios Anglijos“ būstas tipinius miestietiškus butus pranoksta privalumais, kuriais džiaugiasi nuosavų namų gyventojai: nors būstas nėra didelis, tačiau apgalvotai suplanuotas. Jį sudaro trys kambariai ir du sanitariniai mazgai, neskaičiuojant palėpės. Papildomai kiekvienas namų ūkis turės nedidelį nuosavą kiemelį. Taigi, iš esmės tai yra visiškai naujo pobūdžio butas, skirtas tiek vienam asmeniui, tiek 2–4 asmenų šeimai, kuriai imponuoja svarbiausi namo pranašumai – uždaras kiemelis su terasa, atskiras įėjimas, autonominis šildymas, vieta automobiliui, pagaliau – garantija, kad niekas priešais tavo langus naujo daugiabučio neiškels.
„Naujoji Anglija“ labiausiai patraukia tų asmenų dėmesį, kurie renkasi tarp buto ir kotedžo, kartais pamąsto ir apie namą, o galiausiai pamato, kad už buto kainą galima susikurti modernesnę gyvenamąją aplinką ir pilnavertį privatumą. Vakarietiško „townhouse“ būsto perspektyvas Lietuvoje atskleidžia faktas, jog per pirmuosius du mėnesius nuo projekto pristatymo parduota bemaž 40 proc. visų pirmojo „Naujosios Anglijos“ etapo būstų.
Didžioji dauguma naujakurių, pasirinkusių angliškąjį būstą, yra jauni, išsilavinę, dirbantys, vidutines arba aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantys sostinės gyventojai. Tačiau vis dažniau susidomėjimą būstu parodo ir senjorai, apsisprendę iškeisti neekonomišką, vertę prarandantį sovietinį butą į galimybę įsikurti naujuose, kur kas patogesnės eksploatacijos namuose.
Vis dėlto, kaip pabrėžia projekto vystytojai, pagrindinis „Naujosios Anglijos“ būsimųjų gyventojų bruožas – pasaulėžiūra: „Stebime besiformuojančią kitokią kaimynystės praktiką. Iki šiol, ypač senesnės statybos daugiabučių gyventojams, būdavo įprasta šalintis aktyvesnio bendravimo su kaimynais, bendrų reikalų sprendimo. O „Naujojoje Anglijoje“ formuojasi veiklesnė, mąstanti bendruomenė. Namų šeimininkai nebijo išsakyti savo poreikių, įsitraukti į sprendimų priėmimą ir aktyviai prisidėti prie geros bendrųjų erdvių atmosferos.“
Tuo patvirtinamas faktas, jog „English Townhouse“ tipo būstų galutinę vertę ir pasisekimą lemia ne tik mikrorajonas, svarbūs techniniai gyvenvietės parametrai bei statybų kokybė, bet ir susiklostančios kaimynystės tradicijos. „Naujosios Anglijos“ autoriai neslepia lūkesčio, jog pirmosios angliškos gyvenvietės naujakuriai taps neformaliais projekto ambasadoriais, savo gerais atsiliepimais toliau didinsiančiais naujosios būstų kategorijos paklausą.
