Blog

Sostinėje kuriasi pirmieji bendro gyvenimo namai neįgaliesiems

S. ŽIūros nuotr.

Vilniuje artimiausiu metu įsikurs pirmieji gyvenimo namai neįgaliems vaikams ir jauniems žmonėms iki 29 metų. Proto negalią turintiems tai itin reikalinga erdvė, kurioje jie gyvens visavertį gyvenimą, mokysis drauge, taip lengviau integruodamiesi į bendruomenę, įgydami socialinių įgūdžių. Namuose, kaip šeimyna, apsigyventų iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių. Sostinės tarybos posėdyje šiandien pradėtas svarstyti siūlymas šiuos namus įkurti Gelvadiškių g. 70 (Antakalnyje). Priėmus sprendimą, namai duris atvertų jau kitų metų vasarą. 

Pasak Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorės Jūratės Čečetienės, pertvarkant institucinės globos sistemą Vilniuje, siekiama, kad neįgalieji paliktų socialinės globos namus ir apsigyventų bendruomenėje.

„Grupinio gyvenimo namai Vilniuje – vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems. Gyvenant mažoje grupelėje sukuriamas šeimai artimesnis modelis, atsiranda tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavinasi bendravimo įgūdžiai. Kartu nebelieka izoliacijos ir uždarumo nuo visuomenės jausmo, neįgalieji tampa savo namų ir gyvenimo šeimininkais, išsiugdo savarankiškumo ir socialinius įgūdžius. Suprantame, kad vietos bendruomenei gali kilti daug klausimų. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantys visą parą prižiūrimi kvalifikuoto socialinio darbo personalo. Dalį savaitės laiko gyventojai praleis socialinėse dirbtuvėse VŠĮ Valakupių reabilitacijos centre“, – pasakojo J. Čečetienė.

Tikimasi, kad aplinkui gyvenanti bendruomenė yra sąmoninga ir supranta, kokios svarbios šiandienos pasaulyje lygios galimybės gyventi savarankiškai, džiaugtis laisve, nebūti izoliuotam globos namuose. Vieta šiems namams parinkta ne tik dėl geros infrastruktūros, patogaus susisiekimo viešuoju transportu, bet ir dėl neįgaliesiems puikiai pritaikytų gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų. Naujieji gyventojai galėtų aktyviai įsilieti į vietos bendruomenę – drauge rūpintųsi rajono aplinka, įsijungtų į bendras veiklas.

„Vilnius tampa progresyviu ir išties visais besirūpinančiu miestu. Steigdami pirmus tokius grupinio gyvenimo namus, dovanojame žmonėms daugiau nei tik keturias sienas: tai yra ir bendruomenė, ir mokymasis bendrauti, bendri džiaugsmai, galimybės jaustis pilnaverčiu žmogumi. Tvirtai tikiu, kad grupinio gyvenimo namai yra svarbi priemonė, siekiant neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes gyventi bendruomenėje, o svarbiausia – būti savarankiškiems. Ateityje planuojame įsigyti daugiau tokių namų ir kurti visiems atvirą Vilnių“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Kitame Tarybos posėdyje priėmus galutinį sprendimą pirkti namą ir sklypą Gelvadiškių g. 70, bus visiškai užbaigtos visos privalomos procedūros šių namų įkūrimui.

Grupinio namo gyventojai bus 24 val. per parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčiojo darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Visą parą grupinio gyvenimo namų gyventojai gaus kvalifikuoto personalo pagalbą. Namuose dirbs 2 socialiniai darbuotojai ir 4 socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie padės gyventojams rūpintis asmenine higiena, vartoti medikamentus, įgyti maisto gaminimo ir namų ruošos įgūdžių.

Svarbu pabrėžti, kad šiuose namuose gyventojai turi visokeriopą profesionalią pagalbą ir priežiūrą – darbuotojai orientuoti į konkretų žmogų, jam padedama tik tose srityje, kuriose jam pačiam tikrai to reikia. Kiekvienas namo gyventojas skatindamas kuo labiau siekti savarankiškumo, su darbuotojų pagalba, asmenims padėdama užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose jam jos tikrai reikia (pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.). Tokiuose namuose siekiama, kad asmuo, gyvenantis jame, būtų kuo labiau įgalinimas gyventi kiek įmanoma savarankiškesnį gyvenimą bendruomenėje.

Šiuose namuose gyvenimo tempas visai kitoks, nei didelėje globos įstaigoje: gyventojams teks patiems planuoti savo dienotvarkę, tvarkytis namus, gaminti maistą, prižiūrėti aplinką, skalbti drabužius ir atlikti kitus namų ruošos darbus. Namą supa 5 arų sklypas ir daržas, kuriame planuojama auginti daržoves, prižiūrėti gėlyną ir sodą. Kartu socialinis darbuotojas su padėjėju kiekvieną dieną gyventojams organizuos dienos užimtumo veiklą. Tam tikslui bus įrengta patalpa namo cokoliniame aukšte. Bus organizuojami vilnos vėlimo, medžio darbų, maisto gaminimo užsiėmimai.

Kaip reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Socialinės globos normos, grupinio gyvenimo namuose (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gali gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų. Pagal tas pačias normas, tokie namai negali būti steigiami tame pačiame pastate ar sklype, kur įsikūrę ir globos namai ar kiti grupinio gyvenimo namai tam, kad gyventojai turėtų kuo geresnes sąlygas integruotis į visuomenę, būti bendruomenės dalimi.

Vilniaus specialiąsias mokyklas kasmet baigia kelios dešimtys asmenų, turinčių proto negalią, kuriems yra būtina užtikrinti bendruomenines paslaugas dienos centruose, o asmenims, kurių tėvai dėl objektyvių priežasčių nebegali globoti – grupinio gyvenimo namuose. 2019 m. mokyklas baigė 40 tokių poreikių turinčių asmenų, 2020 m. baigs – 41, 2021 m. – 35 asmenys. Tikimąsi, kad įsteigus būtent šiuos grupinius gyvenimo namus vaikams ir jaunuoliams (iki 29 metų) su negalia, tokiems asmenims bus sudarytos visos tinkamos sąlygos tapti pilnaverčiais bendruomenės nariais.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.