Kodėl projekto rezultatai neatitinka pirminių užsakovo lūkesčių? „To priežastys – pirmiausia projektavimo procese: Lietuvoje jis neužtikrina kokybės ir projekto efektyvumo. Viešuosiuose pirkimuose projektavimo ir statybos procesas iš esmės iškreiptas“, – įsitikinęs bendrovės „Intelligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis. Įmonės klientų sąraše – projektuotojai ir rangovai, kuriems rūpi projektavimo ir statybų proceso efektyvumas, taikant naujus metodus bei BIM (ang. Building information modeling) technologijas.
Projekto kokybės problematika
E. Beržanskio įsitikinimu, labai svarbu parengti išbaigtą projekto koncepciją, kuri iš esmės turi atsakyti, kas ir kodėl turi būti padaryta. Konceptualūs sprendimai yra tolesnės projekto eigos ir efektyvumo pagrindas. Įprastai Lietuvoje priešprojektinius siūlymus, skirtus architektūriniam statinio vaizdui ir funkcionalumui, teikia architektai. Paprastai šis darbas atliekamas nemokamai. O energetika, inžinerija dažnai atsiduria antrame plane ir į koncepciją rimtai neįtraukiamos. Dėl to, E. Beržanskio teigimu, techniniame projekte architektūriniai sprendimai dažniausiai keičiami dėl inžinerinių.
Ar nevertėtų pasitelkti Vakaruose taikomą praktiką ir parengti išsamią koncepciją, įtraukiant inžinierius? Kuriant koncepciją taip pat turėtų būti įvertinti esminiai inžineriniai energiniai sprendimai, orientuojantis į mažiausias eksploatacijos sąnaudas bei komfortą.
„Paprastai užsakovas, įvertinęs techniniame projekte pateiktą biudžetą, reikalauja supaprastinti dalį sprendinių, tuomet techninis projektas nutolsta nuo pirminės koncepcijos. Dažnas užsakovas pirmiausia vertina statybos, o ne eksploatacijos sąnaudas. Taigi eksploatacijos ir patogumo kokybė aukojama dėl pigesnių statybų“, – replikavo pašnekovas. O projektuotojai, įsitikinęs E. Beržanskis, tokią situaciją toleruoja. Visapusiška ir išbaigta koncepcija, įmonės vadovo teigimu, turi būti nepajudinamas pagrindas tolesniems techniniams projektavimo darbams.
Kita E. Beržanskio įžvelgiama kokybės problema – projekto dalių darna, kurią turi užtikrinti projekto vadovas. Įprastai Lietuvoje projekto vadovais skiriami architektai, nors projektams būtina iš esmės kitokia projekto valdymo kompetencija. Be to, įprastai naudojamos projektavimo ir komunikavimo priemonės neužtikrina skirtingų projekto dalių sprendimų koordinavimo. Pavyzdžiui, inžinerinių sistemų projektavimas dvimatėje aplinkoje neatspindi realių statinio matmenų ir altitudžių, ir tai vėliau, statybos metu, lemia daug problemų: gaišatį, pakeitimus ir papildomas medžiagų sąnaudas. BIM modelyje integruojamos visos projekto dalys užtikrina sprendimų darną – tuomet prireikia mažiau pakeitimų.
Ne mažiau svarbi problema, pašnekovo teigimu – atotrūkis tarp projektavimo stadijų: projekto koncepcijos, statinio techninio ir darbo projektų. Dažnai statinio darbo projektą vykdo konkurso būdu parinkti rangovai, kurie yra atsakingi ne tik už patį statinio darbo projekto rengimą, bet ir detaliąją informaciją. Įprastai rangos darbų sutartyse nurodomos fiksuotos darbų kainos, nors rangovai, prieš įvertindami galimą rangos darbų kainą, negauna pakankamai projektinių duomenų. Ta informacija, kuri juos pasiekia, dažnai būna neišbaigta, sprendimai tarpusavyje nesuderinti. Dėl šios priežasties jiems sudėtinga pateikti pagrįstą kainą. Daugelis sprendimų priimami jau pradėjus statybos darbus, tai turi įtakos projekto įgyvendinimo efektyvumui, trukmei ir laikui. Rangovai, bandydami išsiversti su sutartu biudžetu, bando koreguoti projektinius sprendinius.
Problemos statyboje
Didžiausias iššūkis statytojams – statybos darbų atlikimo terminai ir biudžetas. E. Beržanskio teigimu, rangovai viena pagrindinių problemų statybose įvardija dažniausiai neišbaigtus, nekokybiškus projektus, dėl kurių statybos metu prireikia projektuoti iš naujo, o tai, be abejo, turi įtakos statybos darbų atlikimo terminams ir biudžetui.
Rangovai ne visada turi galimybių panaudoti projekto metu sukurtą skaitmeninę informaciją ir dokumentaciją statybos reikmėms. Mat įstatymai neįpareigoja projektuotojus pateikti skaitmeninę, modeliuojamą informaciją, o dvimačiai, plokštuminiai brėžiniai nėra parankūs naudoti kaip statybos instrukcija. Tinkamai interpretuoti sprendinius, pateiktus brėžinyje, gali tik aukštesnės kvalifikacijos specialistai.
Vakarų šalyse sėkmingai naudojami išbaigti ir sukoordinuoti trimačiai skirtingų projekto dalių modeliai, kurie pasitelkiami kaip montavimo instrukcija. Jie taupo laiką ir užtikrina paprastą kontrolę.
Kokybiška detalioji informacija ir jos tęstinumas
Lietuvoje detaliųjų brėžinių, dokumentacijos rengimas, anot pašnekovo, dažnai – tik formalus procesas. Kai kuriais atvejais kontroliniai brėžiniai ir dokumentacija neatitinka realybės, o tai kelia nemažai problemų eksploatuojant statinį ir prižiūrint sistemas. Dėl popierine forma pateiktų dokumentų gausos sudėtinga greitai rasti reikiamą informaciją, o tai labai svarbu eksploatacijos, sistemų priežiūros metu, pavyzdžiui, nutikus gedimui.
