Šiuolaikinis darželis šiandien – tai kur kas daugiau nei tradicinė vaikų priežiūros įstaiga. Pastaraisiais metais Vilniuje formuojamas naujas požiūris į ikimokyklinių ugdymo įstaigų architektūrą: darželiai projektuojami kaip harmoningos su aplinka, socialinius įgūdžius ugdančios erdvės, atviros vietos bendruomenei ir pritaikytos vaiko poreikiams.
Ugdymo įstaigų projektavimu, statyba bei valdymu besirūpinančios Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo valdymo departamento direktorė Sigita Kėblienė išskiria tris esminius principus, apibrėžiančius šiuolaikinį darželį ir keičiančius nusistovėjusias ankstyvojo ugdymo erdves.
Vieninga architektūrinė darna
Pirmasis principas – darželis turi būti integrali aplinkos dalis, o pastatas, sklypo sprendimai ir aplinkinė teritorija – sudaryti vieningą visumą, atitinkančią šiuolaikinius ugdymo principus.
„Šiuolaikinio darželio idėja turėtų būti paremta racionalumo principais. Pastatą ir sklypą planuojame taip, kad jis darniai integruotųsi į esamą kontekstą, išsaugant esamus funkcinius ryšius ir tuo pačiu, funkciniu zonavimu, atlieptų ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės poreikius. Taip sukuriama darni architektūrinė visuma, kur pastatas organiškai įsilieja į aplinką ir tarnauja ugdymo tikslams“, – sako S. Kėblienė.
Toks vieningas požiūris reiškia, kad ir darželio viduje, ir lauke erdvės papildo viena kitą. Architektūrinė darna sukuria estetišką ir funkcionalų ansamblį, kuriame vaikai jaučiasi gerai nuo pat pirmųjų žingsnių.
Socialinius įgūdžius ugdanti aplinka
Antras svarbus aspektas – socialinius įgūdžius ugdanti aplinka. Moderniame darželyje erdvės suplanuotos taip, kad skatintų vaikų bendravimą, bendruomeniškumą ir tarpusavio mokymąsi. Tradicinių ilgų koridorių ir uždarų grupių koncepcija keičiama atviresnėmis, daugiafunkcėmis erdvėmis, neužmirštant vaiko individualumo išsaugojimo.
„Siekiame, kad darželio erdvės skatintų skirtingų amžiaus grupių vaikų bendravimą. Bendro naudojimo erdvės koridoriai, holai skirti ugdymui, pažinimui, skatina bendruomeniškumą, juose suplanuojant skaitymo kampelius, interaktyvius žaidimus, erdves bendroms veikloms, – pasakoja S. Kėblienė. Tokiu būdu vaikai mokosi vieni iš kitų: vyresnieji padeda mažesniems, o mažieji stebėdami drąsiau mokosi naujų įgūdžių“, – sako S. Kėblienė.
Anot jos, šiuolaikiniame darželyje kiekvienas kvadratinis metras – tai galimybė vaikams tyrinėti, judėti ir bendrauti, taip ugdant socialinius bei emocinius jų gebėjimus.
Atvirumas bendruomenei
Trečiasis principas – atvirumas vietos bendruomenei. Dabartiniai darželiai projektuojami taip, kad jų erdvėmis galėtų naudotis ne tik ugdytiniai, bet ir aplinkinė bendruomenė.
„Norėjome atsisakyti stereotipinio uždaro darželio modelio. Šiuolaikinis darželis neturi būti izoliuota sala – atvirkščiai, jo erdvės turi organiškai įsilieti į viešąsias erdves,“ – teigia S. Kėblienė. Jos teigimu, darželio vidinės ir lauko erdvės gali tarnauti visiems: dienos metu jos priklauso vaikams, o po darbo valandų ar savaitgaliais tam tikros zonos tampa atviros miestiečiams.
Praktiškai tai įgyvendinama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, naujuose darželiuose planuojamos daugiafunkcės salės ar sporto aikštelės, kurias bendruomenė gali naudoti renginiams, sportui ar edukacinėms veikloms. Lauko žaidimų aikštelės dalis neretai paliekama atvira – gyventojai su vaikais gali ja naudotis nustatytu laiku. Toks atvirumas didina darželio ir bendruomenės ryšį: kaimynystėje esantys gyventojai įtraukiami į darželio gyvenimą, o ugdymo įstaiga prisideda prie vietos bendruomenės poreikių tenkinimo.
Darželis „Vydūnėlis“ – principų įgyvendinimas praktiškai
Šie principai pritaikyti ką tik Pilaitėje duris atvėrusiame lopšelyje-darželyje „Vydūnėlis“. Tai vienas moderniausių darželių sostinėje, kuriame tilps iki 320 vaikų. „Vydūnėlis“ projektuotas vadovaujantis darnaus planavimo idėjomis: daugiabučių namų apsuptame sklype pritaikyta U formos pastato struktūra su uždaru vidiniu kiemu.
„Šio darželio atveju siekėme, kad pastatas natūraliai įsilietų į kvartalo audinį. Funkciškai suskirstėme teritoriją – suformuotas vidinis kiemas vaikų poreikiams, žaidimų zonos, aikštynėlis, ūkinė zona, įėjimo erdvė, kaip bendruomenės aikštė. Taip sukūrėme saugią erdvę vaikams žaisti kieme, bet kartu išlaikėme ryšius su aplinkinėmis erdvėmis,“ – pasakoja S. Kėblienė.
Naujajame darželyje maksimaliai išnaudotos vidaus erdvės vaikų veiklai. Vietoj tuščių koridorių čia – smalsumą skatinančios įveiklintos erdvės, leidžiančios vaikams žaisti ir judėti. Kiekviena grupė turi ne tik savo patalpą, bet ir patogią jungtį su bendromis erdvėmis, kad vaikai galėtų saugiai išeiti už grupės ribų, susitikti su kitais ir tyrinėti aplinką. Įrengtas net ir baseinas, kuris teikia papildomą pridėtinę vertę Pilaitės rajonui. Tai sustiprina darželio, kaip bendruomenės centro, vaidmenį.
Interjerui „Vydūnėlyje“ parinktos ilgaamžės natūralios medžiagos – mediena, akustinės medžio plaušo plokštės – kurios paliktos natūralios spalvos, kad kurtų ramybės pojūtį. Baldai pritaikyti vaikams: spalvingi, bet ne rėžiantys akies, lengvai pasiekiami.
