Naujausiame tarptautinio žurnalo „A10 new European architecture“ numeryje 10 puslapių specialioje rubrikoje „Eurovision“ skirta šiuolaikinės Lietuvos architektūros kūriniams, architektams, aktualijoms. Šešiuose straipsniuose pristatytos 27 Lietuvos architektūros grupės, 5 socialinės-urbanistinės iniciatyvos, daugiau nei 30 projektų, pateikta daugiau kaip 130 architektūros kūrėjų, tyrėjų, organizatorių pavardžių. Rubrikos kviestinė redaktorė – Rūta Leitanaitė.
Nuo 2004-ųjų kas 2 mėnesius leidžiamas žurnalas „A10 new European architecture“ – vienas žinomiausių leidinių Europoje, nuolat ir išsamiai pristatantis naujausią kontinento architektūrą tarptautiniu mastu.
Priešingai nei daugelis kitų žurnalų, „A10 new European architecture“ orientuojasi ne į žymiausius, pasaulinę šlovę pelniusius ir plačiai publikuojamus architektus, o stengiasi aprėpti, analizuoti ir pristatyti platų architektūrinio lauko Europoje kontekstą Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalyse. Žurnale ypač daug dėmesio skiriama jauniesiems architektūros kūrėjams, taip pat bendros europietiškos kultūros analizei per naujausius architektūros kūrinius.
„Eurovision“ yra kviestinio redaktoriaus sudaromas 10 puslapių apimties žurnalo skyrius, kuriame kaskart pristatoma vienos iš Europos šalių šiuolaikinė architektūra.
Iki šiol šioje rubrikoje savo architektūrą pristatė Danija, Italija, Belgija, Škotija, Rusija, Turkija, Airija, Slovėnija, Norvegija, Ispanija, Burgarija, Suomija, Olandija, Austrija, Vengrija, Islandija. Suplanuotos Estijos, Albanijos, Rumunijos, Maltos, Lenkijos, Čekijos publikacijos. Lietuvos architektūra pristatyta „Eurovizijos“ skyriuje pirmą kartą. Lietuvos „Eurovision“ skyriaus kviestinė redaktorė R. Leitanaitė bendradarbiauja su žurnalu nuo 2007 metų.
Naujausiame, 68-ajame, „A10. New European architecture“ numeryje pristatomos ir globaliu ar Europos mastu aktualios temos, ir Lietuvos architektūros lauko savitumą, tendencijas atspindintys projektai.
„Šiandienos Lietuvos architektūros laukas susiduria ir su įsisenėjusiomis, ir su naujomis problemomis, su atsiveriančiomis technologinėmis galimybėmis, visuomenės vertybių kitimo tendencijomis , – žurnale aptartas aktualijas pristatė R. Leitanaitė. – Auganti ekonomika ir nemažėjanti emigracija, Europos Sąjungos finansinė parama viešajai infrastruktūrai ir nepakankamai užtikrinama viešosios erdvės, pastatų kokybė, aktyvėjanti visuomenė ir tik besiformuojanti demokratiškos procedūros planuojant miestą tradicija, kokybiškos miesto aplinkos kūrimas konvertuojant postindustrinius kompleksus ir renovuojant sovietinius daugiabučius – tai tik dalis iššūkių, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos miestai ir architektai.“
Straipsnyje „Building spaces and communities“, remiantis kūrybinių dirbtuvių „Biržų viešųjų erdvių vizija“ pavyzdžiu, aptariamas kintantis architekto vaidmuo miesto kūrimo kartu su bendruomene procese. Rašinyje „Winding roads towards quality“ nagrinėjamas kelių viešųjų pastatų – „Rupert“ meno ir edukacijos centro (Ambraso architektūros biuras), VU bibliotekos (Paleko ARCH studija), Jungtinio gyvybės mokslų („Architektūros linija“) ir Nacionalinio fizikos ir technologijų mokslo (AKG) centrų, Socialinių mokslų kolegijos Vilniuje (AKG), „InTegra“ (VAS) verslo ir edukacijos centro – projektavimo procesai ieškant atsakymo, koks architektūrinio konkurso modelis sukuria prielaidas geresnei architektūros kokybei.
Apie darbo kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje – specifiką straipsnyje „Between East and West“ pasakojo architektūros studijų „Arches“, „Performa“, Vilniaus architektūros studija, Ambraso architektų biuro, A2SM, „Architektūros kūrybinė grupė“, JAD, „Architektūros linija“, „Trys AM“, „Suti“ ir kt. architektai. Jaunosios kartos architektai – G. Gylytė („DO architects“), T. Jonauskis („PuPa“), A. Barzda („YCL“) interviu su „A10“ vyr. redaktore I. van‘t Klooster kalbėjosi apie savo patirtį dirbant Vakarų Europoje ir tai, kaip sekasi šią patirtį pritaikyti grįžus dirbti į Lietuvą.
Straipsnyje „Architecture meets water“ pristatyti jaunųjų Lietuvos architektų eksperimentiniai, inovatyvūs projektai, susiję su vandens telkinių panaudojimu – tai M. Marozo organizuota Neries upės pakrantės Vilniaus miesto centre transformacijos iniciatyva, J. Dūdėno keltas, sujungsiantis Valakampių ir Žirmūnų krantus Vilniuje, Studijos 1:1 studentų plausto ir Indrajos salos projektai. Vis daugiau pripažinimo ir susidomėjimo sulaukiantis naujasis Kauno architektūros paveldas – tarpukario modernistinė architektūra – ir jos tyrėjų J. Kančienės, V. Petrulio, A. Filinaitės įžvalgos pristatomi rašinyje „Undisclosed Kaunas“.
Projekto organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga. Projektą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos architektų sąjungos inf.
