Aplinkos ministerija parengė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, kurie paskatins perdirbtas statybines atliekas naudoti kaip antrinę žaliavą, užtikrins aiškesnį teisinį statybinių atliekų tvarkymo reguliavimą. Siūloma nustatyti kriterijų sistemą, kuri užtikrintų tinkamą inertinių statybinių atliekų pirminį apdorojimą ir perdirbimą, šia veikla užsiimančias įmones įpareigoti įdiegti kokybės valdymo sistemą.
Kriterijų sistema turės vadovautis statybines atliekas tvarkančios ir iš perdirbtų statybinių atliekų pagamintas antrines žaliavas naudojančios įmonės, valstybės institucijos, atsakingos už šios veiklos priežiūrą.
Taisyklių pakeitimai numato, kad minėta veikla užsiimančios įmonės tik taikydamos nurodytus leistinus atliekų naudojimo procesus ir metodus perdirbusios statybines atliekas galės pagaminti teisės aktų reikalavimus atitinkantį statybinį produktą – užpildą, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Taip pat siūloma nustatyti, kad per 3 metus nepanaudoti iš perdirbtų statybinių atliekų pagaminti statybiniai užpildai, kuriems rinkoje nėra paklausos, būtų pripažinti atliekomis ir tvarkomi vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Planuojama, kad numatyti pakeitimai įsigalios 2024 m. gegužės 1d.
Tikimasi, kad siūlomi pokyčiai paskatins tinkamai rūšiuoti, perdirbti ir pakartotinai naudoti daugiau statybinių atliekų, o šią veiklą vykdančių įmonių kontrolė taps skaidresnė ir aiškesnė.
Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti bendrieji atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai neužtikrina tinkamos iš perdirbtų statybinių atliekų pagamintų produktų kokybės – vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę fiksuojama nemažai atvejų, kai šios atliekos perdirbamos ir naudojamos netinkamai.
Dėl to kyla ginčai tarp ūkio subjektų, tvarkančių ir perdirbančių statybines atliekas, ir jų veiklą prižiūrinčių institucijų, statybų rinkoje naudojama mažai iš perdirbtų statybinių atliekų pagamintų produktų.
Europos Sąjunga kelia ambicingus tikslus mažinti naujų žaliavų gavybą, didinti ekonomikos žiediškumą ir kuo daugiau atliekų, tarp jų ir statybinių, perdirbti bei pakartotinai naudoti iš jų pagaminus standartus atitinkančius produktus.
Statybinės atliekos sudaro trečdalį visų Europos Sąjungos atliekų, didžioji jų dalis gali būti perdirbama. Perdirbant statybines inertines atliekas (pavyzdžiui, pastatų griovimo metu susidariusias betono, plytų, čerpių atliekas) eikvojama mažiau pirminių išteklių ir mažiau atliekų šalinama sąvartynuose.
Inertines statybines atliekas galima perdirbti griovimo ar statybos vietose, kur jos vėl gali būti iškart panaudotos. Taip taupomi gamtiniai ištekliai, mažėja jų transportavimo poreikis ir su tuo susijęs išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Taisyklių pakeitimo projektas parengtas įvertinus Aplinkos ministerijos užsakymu atliktą Statybinių atliekų panaudojimo vertinimo studiją, kitų Europos Sąjungos valstybių gerąją patirtį.
Siekiant statybose panaudoti daugiau iš atliekų perdirbto statybinio užpildo Aplinkos ministerija planuoja inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie nustatytų statinių paskirtis, statinio konstrukcijas ir dalis, kuriose perdirbtą statybinį užpildą būtų galima panaudoti vertinant, tikrinant ir deklaruojant kuo mažesnį eksploatacinių savybių kiekį.
Numatoma, kad tai leistų optimizuoti perdirbto statybinio užpildo eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo poreikius, šių produktų gamintojų sąnaudas pateikiant juos į rinką ir sudarant galimybes konkuruoti su iš pirminių medžiagų pagamintais statybiniais produktais.
Todėl kartu su pastabomis taisyklių projektui kviečiama teikti argumentuotus pasiūlymus dėl statinių paskirties, jų konstrukcijos ir dalių, kuriose perdirbtą statybinį užpildą būtų galima panaudoti vertinant, tikrinant ir deklaruojant kuo mažesnį eksploatacinių savybių kiekį.
