• Anot pasiūlymo autorių, būtų deklaruojama per metus sumokėta palūkanų suma ir atitinkamai mažinamos apmokestinamos pajamos.
• Sumokėjus apie 1000 eurų palūkanų 200 eurų būtų grąžinama.
• Finansų ministrė sako, kad tai galėtų skatinti infliaciją, todėl pinigai bus skirti karinės infrastruktūros projektams, kaip ir planuota anksčiau. 

BNS

Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms, Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o biudžeto netekimus padengti siūloma iš komercinių bankų uždirbto pelno. 

Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, BET šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio. 

Tam parlamentarai inicijuoja jų parašų rinkimą – prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. 

„Šiandien mes Vyriausiajai rinkimų komisijai teiksime prašymą, kad būtų išduoti parašų rinkimo lapai rinkti parašus ir kaip gyventojų iniciatyvą teikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri padėtų būsto paskolas turintiems asmenims susimažinti savo įnašus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Ketvirtadienį tikimės susitarti su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad dalyvausime jų posėdyje ir balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti parašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų. (…) Valdantiesiems tai būtų ženklas, kad tai ne šiaip opozicijos iniciatyva, bet piliečių iniciatyva, kurią palaiko didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo Seimo narys.

Anot jo, kaip ir iki 2009 metų galiojusi lengvata, būtų deklaruojama per metus sumokėta palūkanų suma ir atitinkamai  mažinamos apmokestinamos pajamos.

„Tai reiškia, jei sumokėjai apie 1000 eurų palūkanų, tai maždaug 20 proc. mažesnės būtų palūkanos, 200 eurų būtų grąžinama, kaip dabar grąžinama už kitas panašias lengvatas“, – sakė V. Gapšys.

„Manome, kad tai būtų sąžininga. Daugiau nei 200 tūkst. namų ūkių šiuo metu moka ryškiai padidėjusias palūkanas, Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normas ir naujausiais pranešimais nesvarsto galimybės dar sustoti“, – kalbėjo jis. 

Dabar siūloma solidarumo mokesčio įnašais finansuoti krašto apsaugą, bet „darbietis“ Andrius Mazuronis pabrėžė, kad dėl šios iniciatyvos krašto apsauga nenukentėtų. 

„Čia vienas kitam neprieštaraujančios iniciatyvos, krašto apsauga gauna tiek finansavimo, kiek yra pajėgi įsisavinti. Daugiau paskyrus, daugiau įsigijimų nebus, nes tiesiog nėra pajėgūs įsisavinti tiek lėšų. Krašto apsaugai tas projektas nėra priešas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kalbėjo, kad lengvata atstatytų teisingumą ir panaikintų diskriminaciją, kadangi 2009 metais tokia lengvata buvo taikyta. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri numatė įvairių priemonių šeimoms ir piliečiams dėl išaugusių palūkanų normų. 

„Lenkija per praėjusius ir šiuos metus skyrė apie 2 mlrd. eurų tokioms priemonėms, (…) įvertinus šalies dydį tai yra apie 100–200 mln. eurų (Lietuvos atveju – BNS), tokiame lygyje imdami pavyzdį iš kaimynų, galėtume pateikti vienokį ar kitokį sprendimą šeimoms, kurios susiduria su situacija, kai palūkanos išaugo drastiškai ir greitai“, – sakė T. Tomilinas. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kad lengvatos galėtų būti mokamos ir ilgesniu laikotarpiu, o ne tik vienerius metus.

G. Skaistė: bankų įnašu padengiant būsto paskolų palūkanas skatintume infliaciją

Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti finansų ministrė sako, kad tai galėtų skatinti infliaciją, todėl pinigai bus skirti karinės infrastruktūros projektams, kaip ir planuota anksčiau. 

„Ši idėja, kurią siūlo opozicija, yra ne nauja, kažkada panaši lengvata galiojo per finansų krizę 2009 metais ji buvo panaikinta ir panaikinta buvo todėl, kad, tarptautinių organizacijų nuomone, buvo infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantis būsto paskolų burbulą ir prieštaraujantis visai pinigų politikai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Gintarė Skaistė.

Anot jos, lengvata buvo panaikinta rekomendavus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).

„EBPO rekomendacija buvo atsisakyti visų lengvatų, susijusių su būsto paskolomis, tas ir buvo padaryta“, – sakė G. Skaistė.

Ministrės teigimu, bankų solidarumo įnašą reikia nukreipti ten, kur yra universalus poreikis – karinės infrastruktūros projektus.

„Tai yra krašto apsaugos finansavimas ir matome, kad turime labai ribotą kiekį laiko pasirengti sąjungininkų priėmimui ir sustiprinti Lietuvos gynybą. Šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis ir rengtis sparčiau nei tai buvo daroma iki šiol. Todėl mūsų siūlymas per šiuos du metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus“, – kalbėjo G. Skaistė.

Vyriausybei skaičiuojant, kad iš mokesčio per dvejus metus bus surinkta apie 410 mln. eurų pajamų, ministrė teigia, kad krašto apsaugai tiek neužteks, jų reikėtų kelis kartus daugiau.

„Tų lėšų, kurios bus surinktos iš šio solidarumo įnašo, bet kokiu nepakanka, jų reikia bent du–tris kartus daugiau“, – sakė finansų ministrė.

Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o biudžeto netekimus padengti iš komercinių bankų įnašo. Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų. 

Lietuvos komerciniams bankams šiemet, kaip teigiama, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, siūloma įvesti laikiną, 2023–2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.