Šimtametės pylimo pralaidos istorija: apie viešumo ir nesusikalbėjimo spąstus

2016 lapkričio 17 d.
Nuotraukoje matoma, kaip pralaida atrodo po rekonstrukcijos, išsaugojant esamą tašyto akmens pralaidos fasadų apdailą.
Nuotraukoje matoma, kaip pralaida atrodo po rekonstrukcijos, išsaugojant esamą tašyto akmens pralaidos fasadų apdailą.

Prieš keletą dienų Dzūkijos nacionalinio parko specialistai ragino skubėti aplankyti senovinę tašytų akmenų pralaidą, esą geležinkelininkai ruošiasi jos vietoje statyti naują, modernią. Apgailestavo ir parko architektas, ir gyventojai. Kaip gi taip – imti ir sunaikinti antrąjį šimtmetį skaičiuojančią pylimo perlaidą…

Jau po dienos atskriejo geros naujienos – senoji pylimo perlaida išliks. Geležinkelininkai tvirtino ketinę esamą pralaidą sustiprinti įrengiant gofruotą metalinę pralaidos konstrukciją ir neardant senosios. O atsižvelgę į gautus papildomus Dzūkijos nacionalinio parko specialistų reikalavimus, projektą dar ir papildomai pakoreguos. Rekonstrukcijos leidimo gavimas, kuris jau buvo praktiškai „Lietuvos geležinkelių“ rankose, dėl projekto korekcijų galimai užtruks.

Kaip paaiškino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Vidaus administravimo ir saugos departamento Tarptautinių ryšių ir bendrųjų reikalų skyriaus komunikacijos sektoriaus vyr. specialistas Domas Jurevičius, mūrinė arkinė pralaida Lentvaris–Marcinkonys pastatyta dar 1887 metais, pralaidos medžiaga – plytos, pamatai – tašyto akmens mūras. Vykdant jos priežiūrą nustatyti hidroizoliacijos pažeidimai ir pralaidos skliauto karbonizacija.

Ištrupėjusios akmens mūro siūlės portalinėse sienutėse (sparnuose). Dešinėje pusėje išstumti akmenys portalinėje sienutėje (sparne). Dėl šių defektų padidėjimo pralaida 2016 metais buvo įtraukta į silpnų ir defektų turinčių statinių sąrašą, t. y. šie defektai turi įtakos traukinių eismui.

Siekdama užtikrinti saugų traukinių eismą bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ užsakė pralaidos rekonstrukcijos projektą. Rengiant projektą nustatyta, kad vidaus arkos plytų mūras vietomis ištrupėjęs, drėgmė filtruojasi per plytų mūro siūles, pažeidimai įsiskverbę iki 10 cm gylio, vidutiniame vandens lygyje vidaus mūras išplautas, siūlės išplautos, pažeidimai įsiskverbę iki 10–25 cm gylio, vietomis ištrupėjusios krantinių atramų mūro siūlės. Atsižvelgiant į aukščiau išvardytų defektų apimtis buvo parengtas pralaidos rekonstrukcijos projektas, kuriame numatytas esamos pralaidos sustiprinimas įrengiant gofruotą metalinę pralaidos konstrukciją neardant senosios. Gofruota metalinė pralaida įraukiama į esamą pralaidą. Tarpas tarp esamos pralaidos ir naujosios – užbetonuojamas. Projekte taip pat numatytas pralaidos fasado ir vandentakio šlaitų tvirtinimas.

perlaidos_konstrukcija

Atlikus projekto ekspertizę ir patvirtintą projektą įkėlus į IS „Infostatyba“ dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo lapkričio 9-ąją iš Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos buvo gauti Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai:

1. išsaugoti esamą tašyto akmens pralaidos fasadų apdailą;
2. formuojant šlaitus papildoma fasadinė apdaila turi būti priderinta prie esamos apdailos;
3. stiprinant esamą arkinę pralaidą numatyti fasadinę jungtį su tašyto akmens arka;
4. formuojant įtekančio ir ištekančio vandentakio sutvirtinimus numatyti jų medžiagiškumą išlaikant bendrą pralaidos vaizdą;
5. šlaitinių laiptų konstrukcijos sprendiniai turi derėti pralaidos aplinkoje.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ įvertino prašymą, todėl dar kartą kreipėsi į projektuotoją dėl šių siūlymų įgyvendinimo pagal Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos pastabas. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu tikslinamas projektas numatant šlaitų prie pralaidos antgalių sustiprinimą akmens grindiniu bei išlaikant bendrą pralaidos vaizdą išsaugoti esamą tašyto akmens pralaidos fasadą.

perlaida varena marcinkonys 1

Jūratės Šlėgutės ir „Lietuvos geležinkelių“ nuotr.

Komentarai