Vietų kūrimas yra kur kas daugiau nei planas, jis pirmiausia turi būti skirtas vietos žmonėms, kurie turi suprasti, kaip šie margi planai paveiks jų gyvenimą, matyti aiškią ateities perspektyvą ir pasikeitimus aplinkoje. Siekiant šio tikslo pasaulyje ima įsivyrauti protingųjų miestų (smart cities) kryptis. XXI amžiuje turime galimybę panaudoti IT technologijas. Miestų gyvenimo kokybės valdymas ateityje bus glaudžiai susijęs su aukštos kokybės informacinių srautų valdymu aplinkos taršos, transporto, energijos naudojimo, projektavimo ir sprendimų priėmimo srityse, visuomenės informavimo ir komunikacijos sektoriuose.
Konferencijoje pristatyta Bristolio (JK), kuris siekia tapti pirmaujančiu Europoje protinguoju miestu, patirtis. 2011 metais šis miestas sutelkė žinomų ekspertų grupę ir atliko pasaulinę 46 miestų patirties analizę („Smart City Bristol Study“). Daugiausia patirties sukaupta San Franciske, Seule, Helsinkyje, Malagoje, Amsterdame. Remiantis gerąja praktika parengta Bristolio, kaip protingojo miesto, programa, kurią parėmė Energijos ir klimato kaitos departamentas (JK), o 2012 metais gautas finansavimas iš Europos Tarybos.
Visuomenės dalyvavimas. Konferencijoje akcentuota visuomenės įtraukimo ir darnių bendruomenių ugdymo reikšmė. Pateikta Londono patirtis. Mieste darnių bendruomenių ugdymu rūpinasi darnios plėtros komisija. Jos užduotis – sekti Londono darnios plėtros indikatorius ir informuoti visuomenę apie gyvenimo kokybės pasikeitimus. Komisija taip pat atrenka ir paremia bendruomenių lyderius per vykdomą lyderių programą. Remiami žmonės, kurie turi idėjų, konkrečių pasiūlymų, kaip įgyvendinti pozityvius pasikeitimus bendruomenėje, darbo vietoje ar apskritai visuomenėje. Miesto uždavinių ir sprendimų demonstravimas. Kitas pozityvus ir vis populiarėjantis visuomenės švietimo pavyzdys yra demonstracinių objektų įrengimas. Lietuvoje valstybės lygiu yra iškelti darnios plėtros, būsto atnaujinimo uždaviniai. Tačiau visuomenė juos dar ne iki galo supranta, iš dalies dėl to, kad neturi aiškaus pavyzdžio.
Čia praverstų projekto Londone „The Crystal“ pavyzdys. „The Crystal“ yra daugiau nei šiuolaikiškos estetikos, pasyvusis, vienas darniausių pastatų pasaulyje, kuriame panaudotos visos įmanomos energijos taupymo technologijos. Tai viešoji erdvė, žinių ir informavimo centras, konferencijų, seminarų, kitų renginių vieta, didžiausia veikianti paroda, skirta miesto darnumui. Žmonės gali stebėti, kaip urbanizacija ir klimato kaita paveiks visus, kokie yra holistiniai urbanistinio planavimo modeliai ir kaip jie sekami, kokie yra žaliųjų ir darnių pastatų sprendimai, kaip galima pagerinti gyvenimo kokybę miestuose, kokie pažangūs transporto ir susisiekimo sprendimai. Taip pat galima matyti, kokie pasitelkti sumanūs technologiniai sprendimai, kaip miestai sensta ir kaip atnaujinami, pasižvalgyti po savo miesto ateitį.
Vietoj išvadų
Svarbiausia mintis, kuri nuskambėjo konferencijoje – ekomiestai ir protingieji miestai taps tikrove, kai žmonės supras, kokią miesto ateitį jiems siūlo urbanistai, ir taps atsakingi už gyvenamąją aplinką, gatvę, kiemą, laiptinę. Galvodami apie ateitį turėsime keisti strategijas – vietoj deklaruojamo augimo, naujų teritorijų ekspansijos turėsime taikyti sutarimo su esamu miestu ir pastatų naudojimo įvairovės strategijas. Turėsime pagaliau atsižvelgti į tai, kad kiekviena mieste gyvenanti karta turi savo vertybes, kurios veikia miesto plėtrą.
Kita kryptis, kuri kiek glumina – urbanistai vis labiau mato poreikį mieste auginti sveiką maistą, siūlo, kad žalieji plotai ne tik džiugintų, bet ir dirbtų miestiečiams. Mes beveik nurašėme kolektyvinius sodus miestuose, jie virsta keistais gyvenamaisiais rajonais, tačiau pasaulyje dėmesys sveikatai ir švaraus miesto poreikis auga. Be to, tai – bendravimo vieta.
Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos ir nematant šiandienos trukdžių turėtume didžiuotis, kad Lietuvoje beveik visi miestai yra miestai sodai, kuriuos aplenkė didelių statybų buldozeriai. O žmonės, kitaip nei pasaulio didmiesčiuose, turi puikias sąlygas gyventi, dirbti ir ilsėtis.
