Teigiamas tokio sprendimo poveikis fiksuojamas ir pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, kuris viršija šalies vidurkį (21) ir siekia 22. Savivaldybėje taip pat taikomi maži nekilnojamojo turto mokesčiai. Be palankios mokesčių aplinkos, potencialiems investuotojams savivaldybė gali pasiūlyti ir žemės sklypų, skirtų veiklai vykdyti.
Analizuojant pritrauktų investicijų kiekį matoma, kad Šilutės rajone ypač trūksta tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui tenka vos 959 litai (2011 metais), o šalies vidurkis siekia 4448 litus. Nuo šalies vidurkio atsiliekama ir pagal materialines investicijas, kurios siekia 3554 litus, palyginti su 4104 litais. Žemas investicijų lygis daro neigiamą įtaką socialiniams rodikliams. Nedarbo lygis gerokai viršija šalies vidurkį ir siekia 15 proc., socialinės pašalpos gavėjų skaičius irgi viršija šalies vidurkį. Efektyviausiai šias problemas padėtų spręsti didesni pritraukiamų investicijų srautai.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Norėtų daugiau valdžios aktyvumo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas
Šilutės rajone veikia ne viena pramonės įmonė, yra ir gana stambių. Tačiau rajono centras yra labiau nutolęs nuo uostamiesčio, dėl to pirmenybė kartais teikiama kitiems rajonams.
Viena didesnių problemų – dažnai pasitaikantys potvyniai. O tai investuotojams – irgi papildoma kliūtis statant įvairius statinius, organizuojant veiklą. Taip pat susidaro įspūdis, kad Šilutės rajonas – pernelyg pasyvus. Pati Šilutė yra gražus ir patrauklus miestelis, galintis išnaudoti kaimynystės su Kaliningrado sritimi privalumus. Tačiau kalbant apie užsienio investicijas rajono valdžia žiūri apatiškai, ne didelio entuziazmo. Jeigu apie Klaipėdą ir Gargždus investuotojai kalba nuolat, tai Šilutės investicijų žemėlapyje tarsi nelieka. Jeigu atvyksta koks nors investuotojas, jam kliūčių nedaroma, tačiau netrykštama ir noru padėti, stengtis pritraukti kitų.
Teoriškai Šilutės rajonas turėtų neblogų perspektyvų. Čia galima sukurti ir nemažai pramogų, o tai labai svarbu atvykusiems dirbti užsieniečiams. Infrastruktūra tam sukurta, yra Kuršių marios, kuriose galima ne tik žvejoti, bet ir buriuoti, susigalvoti kitų pramogų. Įsikūrusios rajone užsienio įmonės atsidurtų vienoje geresnių oazių šalyje.
Savivaldybei užtektų skirti sklypą pramonei plėtoti, nutiesti komunikacijas, padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus. Šilutėje galėtų būti gaminami tam tikri produktai, kurių galutinis surinkimas vyktų šalia esančioje Kaliningrado srityje, tų prekių kilmė būtų rusiška, be muitų ir kitokių apribojimų galėtų keliauti į Rusiją. Variantų yra įvairių, reikia tik vietos valdžios aktyvumo.
EKSPERTO ŽVILGSNIS
Besiveržiančiųjų investuoti – ne per daugiausia
Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono
vadovas Linas Juozaitis
Šilutės rajonas būtų paklausesnis investicijoms į kaimo turizmo sodybas, ypač palei marias, Mingės kaime, kuris garsėja savo unikalumu. Tačiau klausimas, kiek tų kaimo sodybų reikia. Čia viską reguliuoja rinka, nors pertekliaus gal dar nėra.
Gyvenimo specifika šiapus marių yra kiek kitokia nei Neringoje ar Palangoje. Tikrai nėra daug besiveržiančiųjų pirkti būstą nuolatiniam gyvenimui Šilutės rajone, nebent atsiranda norinčiųjų statytis sodybas. Antai parduodami butai neseniai atnaujintame daugiabutyje, o norinčiųjų pirkti beveik nėra. Būtų tas pats daugiabutis perkeltas į Palangą – butų jame vargu ar liktų už tokią pat kainą.
Kitokiam nekilnojamajam turtui plėtoti, pavyzdžiui, gamybinėms patalpoms, Šilutės rajonas nėra pats parankiausias. Logistikos centrai irgi labiau susitelkę prie Klaipėdos. Apibendrinant galima pasakyti, kad ir geografinė, ir demografinė situacija Šilutės rajone nėra iš tų, kuri labai viliotų nekilnojamojo turto plėtotojus.
