Saugoti miškus, juos atkurti ir tinkamai prižiūrėti – tai Šilutės miškų urėdijos prioritetai. Jiems negailima žmogiškųjų išteklių, tam skiriama ir nemažai lėšų. O prižiūrėti čia yra ką, nes urėdija užima didelę teritoriją, joje yra unikalių gamtos paminklų.
Reikalauja nemažai priežiūros
Šilutės miškų urėdijos miškai nusidriekę per trijų savivaldybių – Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių – ir dviejų apskričių – Klaipėdos ir Tauragės – teritorijas. Urėdijos administruojamoje teritorijoje bendras miškų plotas sudaro 54 082 hektarus. Iš jų valstybinės reikšmės miškai – 34 685 hektarus, privatūs ir nuosavybės teisėms atkurti skirti plotai – 19 397 hektarus.
Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočių medynai (66,9 proc.), tačiau yra ir įvairovės – girininkijų miškuose galima aptikti ir sausų Dzūkijai būdingų pušynų, ir užpelkėjusių žemaitiškų lapuotynų, o tai lemia sudėtingesnę planuotą medienos gamybą ir miškų atkūrimą.
„Stiprūs vakarų vėjai kaskart pridaro žalos brandiems ir pribręstantiems medynams, o Kuršių marių kaimynystė lemia aukštus gruntinius vandenis, miško užpelkėjimą. Greta esančios Kuršių marios ir Ventės ragas taip pat pritraukia didžiulius miško lankytojų srautus, o tai skatina labiau prižiūrėti senus ir kurti naujus rekreacinius objektus. Į mūsų urėdijos teritoriją patenka Nemuno deltos ir Rambyno regioniniai parkai, kurių apsaugos ir tvarkymo ypatumai patvirtinti Vyriausybės nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, čia galimas tik specifinis ūkininkavimas. Be parkų, savo teritorijoje dar turime kompleksinės (Vainuto biosferos poligoną), koncervacinės (draustinius) ir ekologinės (pamario, vandens, laukų) apsaugos prioriteto saugomas teritorijas, kurios bendrame visų nuosavybių plote sudaro 51 proc. visos miško žemės“, – pasakojo Šilutės miškų urėdijos miškų urėdas Vaidas Bendaravičius.
Šilutės kraštas savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita architektūra yra patrauklus turizmui. Pamarys, Nemuno delta, gamtos, kultūros ir paveldo paminklai traukia poilsiautojus ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.
Praėjusiais metais Šilutės miškų urėdija 80 tūkst. litų skyrė rekreacinių objektų priežiūrai ir takui nuo Kintų miestelyje esančio Vydūno centro iki Kintų girininkijos didžiosios tujos įrengti. Kintų tuja yra gamtos paminklas. Pagal savo aukštį ji laikoma antra Europoje. Kuršių marių pakrantėje, nuo Kintų Ventės rago link, yra įrengtas 2,3 kilometro pažintinis ir rekreacinis takas. Šalia Kintų miestelio yra stovyklavietė, kur vietos bendruomenė rengia miestelio šventes. Kintų miške, per kurį eina Europos dviračių takų tinklo „EuroVelo“ maršruto EV10 trasa, įkurtos trys atokvėpio vietos su stoginėmis nuo lietaus. Tokių vietų yra ir kitose girininkijose siekiant suvaldyti lankytojų srautus, kurie vasarą ir rudenį ypač gausūs.
Savo teritorijoje Šilutės miškų urėdija turi tris pažintinius takus, dvi stovyklavietes, tris poilsiavietes ir 11 atokvėpio vietų, neskaičiuojant turimų šešių gamtos, kultūros bei paveldo objektų. Iš pastarųjų pažymėtini Rambyno 18-os kamienų eglė ir Hermano Zudermano ąžuolas.
Dėmesys – ąžuolynams
2013 metais pagrindinio naudojimo kirtimai Šilutės miškų urėdijoje vykdyti 289 hektarų plote, pagaminta 66,9 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos, iš jų 57,9 tūkst. kietmetrių padarinių sortimentų. Tarpinio naudojimo (ugdomieji ir sanitariniai) kirtimai atlikti 3770 hektarų plote, iš jų jaunuolynų ugdymo kirtimai – 352,7 hektaro plote. Šiais kirtimais pagaminta 25 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos, iš to kiekio 9,9 tūkst. kietmetrių parduota nenukirstu mišku vietos gyventojams.
Šilutės miškų urėdas V. Bendaravičius sakė, kad urėdija pagrindinį dėmesį skiria miško atkūrimo, apsaugos ir miško tvarkymo darbams atlikti. Šiems darbams vykdyti ir administruoti kasmet suteikiama ne mažiau kaip 70 proc. lėšų nuo numatytos iškirsti ir parduoti pagrindinių bei tarpinių miško kirtimų apimčių vertės, apskaičiuotos nenukirsto valstybinio miško kainomis.
„Kaip ir kiekvieną pavasarį, urėdijos miškininkai sutelkę visas jėgas į miško atkūrimą ir įveisimą. Vadovaujantis Miškų įstatymu, iškirstas kirtavietes būtina atkurti per trejus metus. Šio principo ir laikomės“, – teigė miškų urėdas.
Šį pavasarį Šilutės miškų urėdijoje atkurta 249,5 hektaro ir įveista 29,5 hektaro miško. Rudenį dar planuojama įveisti 22,5 hektaro. 15 hektarų plote bus įveisiama 60 proc. ąžuolo priemaiša. Taip pat šį pavasarį Pagėgių girininkijoje pasodinta 5,2 hektaro paprastosios eglės plantacija. Urėdijos teritorijoje esančios augavietės nėra tinkamos ąžuolynams įveisti, tačiau dalyvaudami ąžuolynų atkūrimo programoje Šilutės miškų urėdijos miškininkai šį pavasarį įveisė 4,5 hektaro želdinių su 60 proc. ir 2,1 hektaro želdinių su 40 proc. ąžuolo priemaiša.
