Naudoti kuo daugiau biokuro yra siekiamybė, tačiau ji gali sukelti ir šio kuro kainų šuolį. Būtent dėl noro suvaldyti šį procesą individualiųjų namų savininkams bus siūloma jungtis prie centralizuotų tinklų. Žinoma, skatinti jungtis prie centralizuotų tinklų mažus vartotojus turėtų ir patys šilumos tiekėjai.
– Ar bus naujame ES finansavimo etape tęstinių projektų?
– Tęstinių projektų centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kurie būtų finansuojami iš ES struktūrinės paramos, nebus, tačiau ir toliau išliks kryptis, kad šilumos gamybai naudojamas gamtines dujas turėtų pakeisti vietos biokuras ir komunalinės atliekos. Tuo tikslu ir bus nukreipta ES 2014–2020 metų parama.
Iš dabartinio ES finansavimo laikotarpio šilumos tiekimo sektoriui buvo skirta apie 400 mln. litų, bemaž pusė šios sumos suteikta pereiti nuo iškastinio kuro prie biokuro. Didžioji dalis mažųjų projektų yra užbaigta, kai kurie projektai – įgyvendinimo stadijoje. Investicijų poreikis didžiausias Vilniuje ir Kaune. Čia galimos ir privačios investicijos, bet tuomet vargu ar vartotojai gali tikėtis mažesnių šilumos kainų. O jeigu sumažinama šilumos kaina, įprastai padidinamas pagaminamos elektros energijos tarifas. Todėl reikalinga ES parama, ir ji būtų skirta projektų plėtotojams, kurie galėtų garantuoti didžiausią investicijų grąžą, tiksliau – mažiausią šilumos kainą vartotojams.
– O ar alternatyviems energijos šaltiniams, kuriuos pasitelkus irgi gali būti gaminama šiluma, pavyzdžiui, geotermijos, parama nenumatyta?
– Nėra taip, kad visas investicijas planuojama nukreipti vien biokurui. Neatsisakoma ir kitų projektų, susijusių su gamtinių dujų ar mazuto naudojimu šilumos gamybai. Kas gali žinoti – gal situacija po kurio laiko pasikeis radikaliai, tad bandoma išvengti posakio „Bėgai nuo vilko, užšokai ant meškos“. Reikia pagalvoti ir apie saulės kolektorių naudojimo karštam vandeniui gaminti skatinimą ne tik individualiuosiuose namuose, bet ir daugiabučiuose.
Kalbant apie geotermiją šilumos gamybai, tokie projektai gali būti įgyvendinami nebent Klaipėdoje. Ar toks būdas pasiteisintų kituose šalies miestuose, turės atsakyti šiuo metu konsultantų rengiama Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa. Ją Vyriausybei planuojame pateikti iki kitų metų sausio pabaigos. Bus išnagrinėtos visos įmanomos alternatyvos kiekviename regione, mieste ir paskelbta, kuriuos projektus plėtoti racionaliausia, kokia reikalinga parama, koks investicijų modelis – privatus ar valstybinis – galimas.
– Kiek šilumos tiekimo sektoriaus projektų Lietuvoje buvo įgyvendinta 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpiu? Kokius įvardytumėte kaip svarbiausius?
– Buvo įgyvendinta gana nemažai projektų. Tarp tokių, kuriuos galima pavadinti išskirtiniais, paminėtini projektai Šiauliuose ir Alytuje, kuriems skirta ES struktūrinė parama. Čia buvo pastatytos visiškai naujos kogeneracinės elektrinės, kurios šilumą ir elektros energiją gamina naudodamos tik biokurą.
Iki šių metų pabaigos papildomai bus įrengta apie 40 mW šiluminės galios katilų, pavyzdžiui, Jonavoje, Mažeikiuose ir kituose miestuose. Tačiau didieji biokuro katilinių projektai Vilniuje ir Kaune, kurie padarys didelę įtaką bendram centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos kuro balansui, numatomi įgyvendinti ne anksčiau kaip nuo 2015 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014–2015 metais papildomai turėtų būti įrengta apie 300 mW, neskaičiuojant didžiųjų Vilniaus ir Kauno projektų, suminės galios šilumos gamybos įrenginių. Jie bus finansuojami iš 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrinės paramos ir tieks šilumą Kauno miesto, Šiaulių miesto, Rokiškio, Joniškio, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų, Raseinių, Utenos, Ukmergės, Varėnos, Mažeikių, Trakų, Anykščių savivaldybėse, Vilniaus rajono Nemėžio gyvenvietėje bei Akmenės rajone esančioje Ventoje, taip pat kituose miestuose.
Visai neseniai baigėsi ir paskutinis kvietimas teikti paraiškas šilumos tinklams modernizuoti. Po paskutinio paskelbto kvietimo teikti paraiškas šilumos tiekimo sistemoms modernizuoti planuojama paskirstyti ne mažiau kaip 26,8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Planuojama, kad paskirsčius šią sumą šilumos tinklų modernizavimo projektai bus įgyvendinti Vilniaus rajono ir miesto teritorijose, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Kelmės, Visagino ir Biržų savivaldybėse. Dėl šių investicijų čia ne tik šiluma vartotojams bus perduodama patikimiau, sumažės šilumos nuostoliai tinkluose, bet ir bus mažiau teršiama aplinka.
