Renkantis šilumos siurblį vienas pirmųjų klausimų dažniausiai būna labai paprastas: kokio galingumo šilumos siurblio reikia mano namui? 100 m² namui dažnai ieškoma 5–6 kW įrenginio, 150 m² – 7–9 kW, o 200 m² – 9–12 kW ar dar galingesnio. Tačiau vien namo plotas nėra pakankamas kriterijus.
Du vienodo 150 m² ploto namai gali turėti visiškai skirtingą šilumos poreikį. Naujam A++ klasės namui gali pakakti gerokai mažesnės šildymo galios nei senesniam, prasčiau apšiltintam tokio paties ploto pastatui.
Todėl teisingas klausimas turėtų būti ne „kiek kilovatų reikia 150 m² namui?“, o „kokie yra šio namo šilumos nuostoliai šalčiausiomis projektinėmis sąlygomis?“
Namo plotas – tik pradinis orientyras
Šilumos siurblio užduotis – kompensuoti pastato prarandamą šilumą. Kuo daugiau šilumos namas praranda per sienas, stogą, grindis, langus ir dėl oro kaitos, tuo daugiau šildymo galios reikia.
Lietuvos energetikos agentūra savo šilumos siurblių parinkimo rekomendacijose taip pat siūlo vertinti pastato šilumos poreikį, o ne vadovautis vien kvadratinių metrų skaičiumi. Pavyzdžiui, LEA pateiktame skaičiavimo pavyzdyje A klasės namui naudojama orientacinė 45 W/m² šilumos nuostolių vertė. 150 m² namui tai reikštų apie 6,75 kW šildymo poreikį vien patalpoms.
Tačiau 45 W/m² nėra universali taisyklė kiekvienam A klasės ar kiekvienam Lietuvos namui. Tikslus poreikis priklauso nuo konkretaus pastato.
Renkantis šilumos siurblius verta pirmiausia įvertinti:
- namo energetinę klasę
- sienų, stogo ir grindų šiluminę izoliaciją
- langų plotą ir charakteristikas
- pastato sandarumą
- rekuperacijos sistemą
- norimą vidaus temperatūrą
- grindinį šildymą ar radiatorius
- reikalingą šildymo sistemos vandens temperatūrą
- karšto vandens poreikį
- konkretaus šilumos siurblio galią esant žemai lauko temperatūrai
Būtent paskutinis punktas dažnai pamirštamas. Ant šilumos siurblio parašyti „8 kW“ dar nereiškia, kad jis visomis sąlygomis atiduos lygiai 8 kW šildymo galios. Vertinant oras-vanduo sistemą būtina žiūrėti gamintojo galios lenteles prie skirtingų lauko ir tiekiamo vandens temperatūrų.
Kiek kW reikia 100 m² namui?
Naujas arba gerai renovuotas 100 m² namas paprastai turi gana nedidelį šilumos poreikį.
Jeigu kaip paprastą orientacinį pavyzdį naudotume 30 W/m² labai energiškai efektyviam namui, 45 W/m² A klasės orientyrui ir 70 W/m² didesnius šilumos nuostolius turinčiam namui, gautume:
| 100 m² namas | Orientacinis šildymo poreikis |
| 30 W/m² | 3,0 kW |
| 45 W/m² | 4,5 kW |
| 70 W/m² | 7,0 kW |
Todėl teiginys, kad 100 m² namui visada reikia 6 kW šilumos siurblio, nėra teisingas. Labai efektyviam naujam namui toks įrenginys gali būti net per didelis, o senesniam 100 m² namui – nepakankamas.
Praktikoje 100 m² individualiam namui dažnai bus nagrinėjami maždaug 4–7 kW klasės šilumos siurbliai, tačiau konkretų modelį reikėtų rinktis tik įvertinus šilumos nuostolius ir jo faktinę galią projektinėmis sąlygomis.
Kiek kW reikia 150 m² namui?
150 m² – labai dažnas šiuolaikinio individualaus namo plotas. Naudojant tuos pačius orientacinius dydžius:
| 150 m² namas | Orientacinis šildymo poreikis |
| 30 W/m² | 4,5 kW |
| 45 W/m² | 6,75 kW |
| 70 W/m² | 10,5 kW |
Lietuvos energetikos agentūros pateikiamas pavyzdys yra ypač naudingas. 150 m² A klasės namui, skaičiuojant 45 W/m², gaunama 6,75 kW šildymo galia. Pridėjus keturių asmenų šeimai numatytą 1,3 kW karšto vandens poreikį, bendras orientacinis dydis siekia 8,05 kW.
Todėl 150 m² namui dažnai nagrinėjama maždaug 6–9 kW įrangos klasė, tačiau senesniame name poreikis gali būti ir 10–12 kW ar didesnis.
Kiek kW reikia 200 m² namui?
Didėjant namo plotui skirtumai tarp energiškai efektyvaus ir seno pastato tampa dar ryškesni. Paprastas orientacinis skaičiavimas:
| 200 m² namas | Orientacinis šildymo poreikis |
| 30 W/m² | 6,0 kW |
| 45 W/m² | 9,0 kW |
| 70 W/m² | 14,0 kW |
Taigi moderniam, gerai apšiltintam 200 m² namui nebūtinai reikia 14 ar 16 kW šilumos siurblio. Priešingai – per didelis įrenginys gali būti toks pat netinkamas kaip ir per mažas.
Todėl 200 m² namui gali būti svarstomas ir 7–9 kW, ir 12–16 kW įrenginys – priklausomai nuo paties pastato.
Paprasta orientacinė lentelė
Jeigu reikėtų labai grubaus pirmojo orientyro, jis galėtų atrodyti taip:
| Namo plotas | Labai efektyvus ~30 W/m² | A klasės orientyras ~45 W/m² | Didesni nuostoliai ~70 W/m² |
| 100 m² | 3,0 kW | 4,5 kW | 7,0 kW |
| 150 m² | 4,5 kW | 6,75 kW | 10,5 kW |
| 200 m² | 6,0 kW | 9,0 kW | 14,0 kW |
Svarbu: tai nėra šilumos siurblio parinkimo lentelė. Tai tik matematinė iliustracija, parodanti, kodėl vien kvadratūros nepakanka.
Kodėl nereikia pirkti galingesnio „dėl atsargos“?
Pirkėjui natūraliai gali atrodyti, kad saugiau pasirinkti galingesnį variantą. Jeigu apskaičiavome 7 kW, kodėl nepirkus 12 kW?
Šilumos siurblių atveju toks principas nėra optimalus. Didžiąją šildymo sezono dalį lauke nėra projektinės minimalios temperatūros. Pastatui tuo metu reikia tik dalies maksimalios šildymo galios.
Šiuolaikiniai inverteriniai šilumos siurbliai gali moduliuoti savo galią, tačiau kiekvienas modelis turi minimalią veikimo ribą. Jeigu įrenginys yra gerokai per didelis, esant nedideliam šilumos poreikiui jam gali tekti dažniau stabdyti ir vėl paleisti kompresorių.
Grindinis šildymas ar radiatoriai?
Šilumos siurblio efektyvumui labai svarbi ne tik jo galia, bet ir kokios temperatūros vandenį jis turi ruošti.
Grindinis šildymas šilumos siurbliui yra labai palanki sistema, nes didelis grindų paviršiaus plotas leidžia namą šildyti palyginti žemos temperatūros vandeniu.
Su radiatoriais situacija priklauso nuo jų dydžio ir pastato šilumos poreikio. Jeigu senam namui šalčiausią žiemos dieną reikia labai aukštos tiekiamo vandens temperatūros, šilumos siurblys gali dirbti mažesniu efektyvumu.
Nepamirškite karšto vandens
Šilumos poreikis patalpoms daugiausia priklauso nuo pastato. Karšto vandens poreikis – nuo žmonių.
100 m² name gali gyventi du žmonės, o kitame tokio paties dydžio name – penki. Todėl boilerio dydis ir karšto vandens ruošimo poreikis turi būti vertinami atskirai.
Tai dar viena priežastis, kodėl formulė „namo kvadratūra = šilumos siurblio kW“ neveikia.
Į ką dar žiūrėti renkantis konkretų modelį?
Nustačius reikalingą šildymo galią, darbas tik prasideda. Lyginant konkrečius modelius verta vertinti šildymo galią prie žemos temperatūros, SCOP, maksimalią tiekiamo vandens temperatūrą, minimalios galios moduliaciją, triukšmo lygį, servisą ir garantiją.
100, 150 ar 200 m² – tai dar ne atsakymas
Jeigu reikėtų visą šilumos siurblio parinkimą sutraukti į vieną taisyklę, ji būtų paprasta: šilumos siurblys parenkamas namo šilumos nuostoliams, o ne kvadratiniams metrams.
100 m² naujam energiškai efektyviam namui gali pakakti maždaug 4–5 kW klasės įrenginio, tačiau prastai apšiltintam tokio paties ploto namui gali reikėti gerokai daugiau.
150 m² A klasės namo orientacinis šildymo poreikis pagal 45 W/m² pavyzdį būtų 6,75 kW, tačiau konkrečiame objekte jis gali būti mažesnis arba didesnis.
200 m² namo atveju skirtumas dar didesnis – priklausomai nuo pastato efektyvumo, orientacinis poreikis gali svyruoti nuo maždaug 6 kW iki 14 kW ar daugiau.
Teisingai parinktas šilumos siurblys nėra pats galingiausias. Tai įrenginys, kurio charakteristikos geriausiai atitinka konkretaus namo poreikius.
Naudingi šaltiniai
