Top Baneris

Šildymo sistemos sureguliavimas – efektyvus būdas sumažinti energijos sąnaudas

2014 sausio 7 d.
Pasidalykite straipsniu

Gali nuskambėti nepopuliariai – norint pradėti taupyti šilumą tam ne visuomet būtina visa daugiabučio renovacija. Tai galima atlikti keliais etapais, ir pirmasis gali būti vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų rekonstrukcija, atverianti kelią tolesnei renovacijai. Šią tiesą įrodė bendrovės „Vilniaus energija“ specialistų atlikta sostinės daugiabučių būklės ir energijos naudojimo studija.

Abejonės dėl sertifikatų

Energijos naudojimą pastatuose galima įvertinti keletu būdų: energinio naudingumo sertifikatu, energiniu auditu ir pagal mokėjimų už šildymą sąskaitas.

Pirmas būdas, bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos analitikų grupės vadovo dr. Romano Savicko vertinimu, yra geriau nei nieko. Nors numatytos septynios energinio naudingumo klasės, šitą metodą specialistai linkę vadinti daugiau teoriniu. Faktiškai daugiabutis pastatas gali naudoti visiškai kitokį energijos kiekį, negu numatyta sertifikate.

„Atlikome daug daugiabučių namų vertinimų ir palyginimų. Iš jų matyti, kad realus namo energijos naudojimas priklausomai nuo pastato tipo ir statybos metų gali 30–50% skirtis nuo nurodyto sertifikate. Todėl kyla labai pagrįstas klausimas: ką rodo energinio naudingumo sertifikatas, kokia jo paskirtis? Energinio naudingumo sertifikatai – tai puiki informacinė priemonė plačiajai visuomenei, daugiabučių pastatų gyventojams, bet ne specialistams. Šiuo metu investiciniai įgyvendinamos daugiabučių renovacijos planai grindžiami energinio naudingumo sertifikatų duomenimis. Bet ar galima kelių milijonų litų investicijas vertinti pagal sertifikatus, kurių kaina – vos keli šimtai litų, o realus energijos naudojimas gali skirtis? Šį darbą atliekantys žmonės konkuruodami dar labiau mažina kainas ir iškreipia energinio naudingumo sertifikato esmę“, – tvirtino R. Savickas. Suteikta galimybė perkant ar parduodant nekilnojamąjį turtą sutarti, kad už mažiausią kainą pastatas būtų įvertintas žemiausia, o ne realia klase, irgi įveda sumaišties.

Jo nuomone, investiciniai renovacijos planai turėtų būti grindžiami atliekant energinį pastatų auditą ir neapsiribojant tik projektinės dokumentacijos įvertinimu, o tai daroma išrašant energinio naudingumo sertifikatus. Energinio audito metodika nuolat tobulinama, jį atliekant renkami ir analizuojami duomenys, atliekami matavimai, peržiūrima ir projektinė dokumentacija, suvedamas teorinio ir faktinio pastato energijos naudojimo balansas ir tik tuomet skaičiuojama renovacijos grąža.

Energinis auditas turi būti atliekamas žiemos periodu – tik tuomet galima tiksliai įvertinti pastato šilumos nuostolius, atlikti matavimus. Todėl specialistams labai didelių abejonių kelia vasaros metu atliktas energinis auditas, kai nematuojama vidaus patalpų temperatūra ir kiti parametrai. Vien dėl neišmatuotos vidaus patalpų temperatūros nustatant kokią nors reikšmę gali susidaryti iki 30% energijos naudojimo paklaida. Vis dėlto realybėje tokių atvejų pasitaiko.

Vertinant pastato energijos naudojimą galima remtis ir mokėjimų už šildymą sąskaitomis, tačiau atlikdami išsamius energijos naudojimo vertinimo skaičiavimus specialistai turėtų vadovautis kuo tikslesnėmis metodikomis.

Priežiūrą patiki bet kam

Vakarų Europos valstybėse yra įprasta praktika atlikti nuolatinę energijos naudojimo pastatuose stebėseną (ang. Energy management). Lietuvoje žengiami tik pirmieji su tuo susiję žingsniai, nors R. Savickas tai daro jau daugiau kaip 10 metų. Jis ėmėsi iniciatyvos rinkti duomenis dešimtyje šalies miestų, lyginti energijos naudojimą atskiruose pastatuose, stebėti, kokios priežastys lemia didesnes ar mažesnes išlaidas.

„Daugeliu atvejų labai didelę reikšmę tolygiam šilumos energijos naudojimui turi tinkama vidaus sistemų priežiūra. Jeigu sistemos nebus subalansuotos, vieniems butams bus tiekiamas per didelis šilumos kiekis, ir gyventojai bus priversti praverti langus. O kituose to paties namo butuose termometro stulpelis rodys vos šešiolika laipsnių šilumos“, – pasakojo R. Savickas.

Jo teigimu, sistemų priežiūrai dėmesio neskiriančių pastatų gyventojai nuolat susidurs su panašiomis problemomis. Norėdami taupyti ir šilumos punktų priežiūrą patikėję savamoksliam santechnikui, jie patirs dar daugiau išlaidų.

„Vilniaus energijos“ specialisto duomenimis, yra pastatų, kuriuose už šildymą per sezoną išleista nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų daugiau vien todėl, kad į kai kuriuos butus tiektas per didelis šilumos kiekis. Kitaip tariant, kai kurie butai buvo paprasčiausiai peršildyti.

Aiškiai matyti, kad šilumos punktų priežiūrai sutaupyti pinigai nublanksta palyginti su gyventojų patirtomis išlaidomis už sunaudotą šilumą. R. Savicko nuomone, gerai, jeigu objektas priskiriamas mažo faktinio energijos naudojimo klasei. Tačiau jeigu jis patenka į daug šilumos naudojančių pastatų klasę, tuomet jau reikia analizuoti, kodėl taip yra.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video