Vienas reikšmingiausių Klaipėdos miesto objektų – piliavietė, kurios atkūrimas pamažu virsta realybe. Rytinis pylimas, dar vadinamas kurtina, jau funkcionuoja. O šiauriniame rangovai vis dar pluša. Nors pagal planą šiaurinė kurtina jau balandžio mėnesį turėjo būti baigta, panašu, kad darbai nusikels bent iki liepos.
Pradžia – archeologiniai tyrimai
Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas – viena svarbiausių pajūrio regiono kultūros paveldo vertybių. Ši teritorija turi architektūrinę, urbanistinę, istorinę vertę. Taip pat ji suteikia uostamiesčiui savitumo, unikalumo ir išskirtinumo.
Dar 2012 m. įmonė „Uostamiesčio projektas“ parengė pirmojo piliavietės atnaujinimo etapo techninį projektą, kuriuo remiantis prasidėjo ypatingos atidos reikalaujantys jos atkūrimo darbai. Įmonės architektė Snieguolė Stripinienė sakė, kad, atkuriant pylimų tūrius ir įrengiant jų vidines erdves, daugiau atlikta statybos, o ne restauracijos darbų. Restauruojamos buvo išlikusios pilies autentiško mūro atodangos. Išankstinė darbų kaina tuo laikotarpiu siekė 13,3 mln. eurų. Projekto sudėtingumas ir nemaža darbų sąmata lėmė tai, kad projektą įgyvendinti nutarta etapais.
Darbai istorinės reikšmės vietoje prasidėjo ne nuo įprastų ceremonijų – laiškų ateities kartoms, laiko kapsulių užkasimo, o nuo archeologinių kasinėjimų. Dar prieš statybos darbus specialistų komandai patikėta atlikti visus reikalingus teritorijos tyrimus.
Restauruotos buvo ir princo Karlo ir princo Frydricho bastionų ir šiaurinės bei rytinės kurtinos atraminės sienutės. Tada imtasi konservuoti ir restauruoti atkastus mūrus bei grindinių atodangas, galiausiai suremontuotos stoginės, sutvarkytas pilies kiemas, klojant dangą, žyminčią pilies rūmų bei išorinių bastionų ir kurtinų kontūrus. Taip pat įrengtas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus informacijos centras. Skaičiuojama, kad darbai atsiėjo 968,4 tūkst. eurų.
Pritaikė visuomenės poreikiams
Toliau buvo atkuriama Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso rytinė kurtina, vyko Antrojo pasaulinio karo laikų kuro sandėlio remontas: šis pritaikytas visuomeniniams renginiams ir turizmui. Bendra šio projekto vertė – beveik 4,5 mln. eurų. Dalis lėšų iš Europos Sąjungos fondų.
Klaipėdos savivaldybė tęsia piliavietės atnaujinimo darbus, netrukus ir šiaurinė kurtina bus baigta bei pritaikyta turizmo reikmėms. Viliamasi, kad joje veiks muziejus. Planuojama atkurti princo Karlo bastioną iki istorinio jo aukščio, didžiojo bokšto tūrį, restauruoti didįjį bokštą, įrengti vidaus ir lauko inžinerinius tinklus. Viso šio projekto vertė siekia daugiau nei 4,5 mln. eurų.
Architektė S. Stripinienė pasakojo, kad Klaipėdos pilies vietoje iš mūro sienų telikusios archeologinės atodangos, taip pat poternos princo Karlo ir princo Frydricho bastionuose (šių bastionų šlaitai buvo atkurti anksčiau). Išlikusios per vidurį prakasta šiaurinės ir gerokai nukasta rytinės kurtinų dalys. Buvęs žvaigždės formos gynybinių pylimų įtvirtinimų kontūras buvo išardytas, pietinėje jo dalyje įrengta gatvė. Remiantis ankstesniais projektais, manoma, kad iškasta vandens griovio – fosos, kuri kažkada juosė gynybinius pylimus, dalis. Istorinėje 1914 m. nuotraukoje matyti visai neblogai išlikę piliavietės kontūrai.
„Pirmajame projekto etape mūsų tikslas buvo bent kiek sutvarkyti teritoriją, mat joje sovietmečiu veikė laivų remonto įmonė. Teritorija buvo užstatyta gamybiniais pastatais. Nemažai piliavietėje ir Antrojo pasaulinio karo liekanų. Prakastoje šiaurinės kurtinos dalyje buvo įrengta betoninė 23 m skersmens ir 2 m storio platforma – tikėtina, kad turėta ketinimų ant jos statyti pabūklą. Išlikęs betoninis kuro sandėlis, krantinė. Visi šie statiniai paliekami, pritaikomi, eksponuojami, kaip tam tikro, jau istorinio laiko ženklai, – pažymėjo architektė. – Atkuriant kurtinų tūrius, jų vidinės erdvės buvo pritaikytos, nors istoriškai patalpų jose nebuvo. Rytinėje kurtinoje įrengta edukacinė salė jau veikia, joje dažnai organizuojami renginiai. Šiaurinėje kurtinoje planuojama steigti muziejų. Tad iš esmės mes pylimus atkuriame iš išorės – suformuojame istorinį tūrį, apželdiname, o vidinę erdvę pritaikome. Manau, tai geras sprendimas.“
Saugos ateities kartoms
S. Stripinienės aiškinimu, pirmojo darbų etapo tikslas – bendras teritorijos sutvarkymas. Tikimasi, kad ji bus atviresnė visuomenei, patrauklesnė, lankoma. Etapais atkūrus didžiąją dalį gynybinių pylimų ir užsimojus atstatyti pilį, ji neatsirastų tuščioje erdvėje, visai nederanti pasikeitusioje situacijoje.
„Klaipėdos bendrasis planas ir paveldosaugos specialusis planas numato galimybę atkurti pilį. Tad tam reikia visuomenės ir politikų pritarimo. Kiek man žinoma, kalbinta visuomenės dalis gan romantiškai nusiteikusi ir pilies tikrai norėtų. Gal tik paveldosaugininkai, suprasdami, kad atkurtas statinys nebus autentiškas, nusiteikę šiek tiek skeptiškiau. Yra ir kitų problemų. Tai finansavimas. Tad negalima pernelyg drąsiai svajoti. Tačiau reikia tikėtis, kad žingsnelis po žingsnelio bus einama tikslo link. 2017 m. rudenį Klaipėdoje vyko tarptautinė pilies atkūrimo konferencija. Buvo pristatytas ir palankiai dalyvių priimtas pilies tūrių atkūrimo trijų dimensijų (3D) modelis. Vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti didžiojo pilies bokšto, kuris taptų senamiesčio akcentu, atkūrimas“, – svarstė pašnekovė.
Archeologai, atlikę kasinėjimus, nustatė tikslius pilies kontūrus. Remiantis šiais tyrimais, edukaciniais tikslais pilies kiemas išgrįstas kelių spalvų klinkerio trinkelėmis, pažymint pilies planą. Piešinį patogu apžvelgti nuo pylimų viršuje esančio tako. Architektės teigimu, pirmojo etapo darbai, tikėtina, bus baigti vasaros viduryje. Šiuo metu lygiagrečiai vyksta ir muziejaus ekspozicijos įrengimo darbai.
„Klaipėdoje prasti gruntai, todėl dar prieš projektą manėme, kad mūsų pilies gynybinių įrengimų žvaigždės kontūras bus nesimetriškas. Pasaulyje egzistuojančių tokio tipo pilių geometrija buvo itin taisyklinga, archeologai mums taip pat pateikė tikrą staigmeną – jų duomenimis, pilis buvusi labai tvarkingos geometrijos. Ten, kur sovietmečiu stovėjo gamybiniai pastatai, nesitikėjome rasti nesunaikintų radinių. Bet, nugriovus vieną tų pastatų, po pastato grindimis, maždaug 40 cm gylyje, mokslininkai rado kone XVI a. menantį medinį keliuką. Šis bus eksponuojamas“, – aiškino architektė.
Jau vykstant statyboms aptikta ir medinio namelio liekanų, kurios sukėlė daug diskusijų. Vienareikšmiškai visi norėtų jį eksponuoti. Bet esant labai sudėtingai konservavimo technologijai, bendru sutarimu namelis užfiksuotas ir paliktas po žeme ateities kartoms. Specialistų manymu, kol kas jis ten turėtų geriau išsilaikyti. Lankytojai galės apžiūrėti per kasinėjimus užfiksuotą medžiagą.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.
