Tokiam kiekiui transportuoti prireikė daugiau kaip 200 bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltų reisų. Užtikrinant nepertraukiamą betonavimo technologijos procesą, reikėjo naudoti po du keltus vienu metu. Nepertraukiamo betonavimo metu statybų aikštelėje nuolat dirbo nuo 25 iki 30 darbininkų ir specialistų. Be to, siekiant, kad besikeliantieji į Kuršių neriją ir atgal nepatirtų nepatogumų, keltai į terminalą kursuodavo naktimis.
Statant SGD terminalo infrastruktūros objektus – krantinę ir dujotiekį – kartu vykdyti ir pagrindinių jungiamųjų konstrukcijų gamybos bei bandymo darbai.
Sumontuoti sudėtingi įrenginiai
Trapas, kurio aukštis siekia net 24 metrus, yra vienintelė jungiamoji konstrukcija tarp SGD terminalo krantinės ir laivo-saugyklos. Daugiau nei pusmetį ši konstrukcija buvo gaminama Olandijoje. Ant trapo taip pat sumontuotos elektros tiekimo ir telekomunikacinės įrangos sistemos. Tad šiam įrenginiui, pripažino bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ techninės priežiūros vadovas V. Drungys, buvo keliami aukščiausi kokybės ir saugumo reikalavimai.
„Perėjimo tarp konstrukcijų tilteliai buvo surenkami krante, po to keliami į baržas ir montuojami jau ant pačių konstrukcijų. Ilgiausias trapas siekia beveik 44 metrus, be to, jis buvo sėkmingai sumontuotas dirbant ant vandens. Šis darbas pareikalavo ypatingo tikslumo, nes, kaip minėjau, kranais buvo dirbama iš laivų“, – aiškino V. Drungys.
Prieš montuojant aukšto slėgio dujų rankoves, jų bandymai vyko krante. Vokietijoje pagaminti įrenginiai buvo užpildomi vandeniu, ir sukėlus slėgį iki reikalingo buvo tikrinama jų surinkimo kokybė. Aukšto slėgio dujų rankovės, kuriomis suskystintosios gamtinės dujos perduodamos iš laivo į krantinės įrenginius, buvo transportuojamos baržomis atskirais moduliais ir montuojamos ant dujų platformos.
Šie darbai užtruko dvi dienas. Dujų rankovių aukštis siekia 26,5 metro, svoris – beveik 50 tonų, o šių vienetinio tipo konstrukcijų gamyba truko vienus metus.
„Kiekvienas projekto etapas buvo sudėtingas, atsakingas, bet kartu – ir labai įdomus. Be abejo, būta ir nesklandumų. Tačiau bendrame projekto kontekste tai buvo smulkūs trikdžiai. Džiaugiamės, kad TAEM įmonių grupė turėjo galimybę prisidėti prie šio unikalaus strateginio projekto, kuris pareikalavo platesnio požiūrio į techninės priežiūros komandos funkcijas. Manau, įvertinus projekto struktūrą ir jo įgyvendinimo terminus, įgyta patirtis unikali ne tik mūsų regiono, bet ir visos Europos mastu. Be abejo, objektyviausiai mus gali įvertinti tik užsakovas“, – teigė bendrovės „TAEM Projektų valdymas“ direktorius D. Kaminskas.
