Bendrovės „Elsis TS“ generalinis direktorius Darius Imbrasas pažymėjo, kad prieš penkerius metus Lietuvoje dar buvusios naujovė net ir individualiuosiuose namuose tokios sistemos jau tampa šių dienų standartu ir būtinybe. Bendrovė sulaukia vis daugiau užklausimų dėl sistemos diegimo galimybių ir iš naujų nekilnojamojo turto projektų plėtotojų, statybos organizacijų, ir iš įvairios apimties renovacijos projektus planuojančių gyventojų bendrijų.
Šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemas projektavo ir įrengė bendrovės „Vilterma“ bei „Ortuva“. „Vilterma“ dirbo dviejuose „LightHouse“ korpusuose ir požeminėje automobilių aikštelėje, „Ortuva“ šiuos darbus atliko viename korpuse, jos pareiga buvo ir automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimas.
Gaisrinę signalizaciją, taip pat įėjimo kontrolės sistemą, telefonspynes, televizijos ir kompiuterių tinklą, vaizdo stebėjimo sistemą diegė bendrovė „Ruvesta“.
Statybos – per trumpą, bet ne beprotišką laiką
Generalinis rangovas – bendrovė „Naresta“ – didžiąją bendrųjų statybos darbų dalį atliko savo jėgomis.Inžinerinių dalių darbams atlikti generalinis rangovas parinko kompetentingų įmonių armiją.„Projektą įgyvendinome per minimalų terminą, per kurį technologiškai teisingai galima atlikti darbus – 13 mėnesių“, – komentavo bendrovės „Naresta“ projektų vadovas Benas Šitkauskas. Vienu metu statybų aikštelėje, kur kilo iškart visi trys komplekso korpusai, darbavosi per 300 darbininkų. Vien „Narestos“ komandą sudarė daugiau kaip 100 žmonių.
Pagrindinis pastatų konstruktyvas sudarytas iš monolitinio gelžbetonio karkaso, išorinės ir vidinės sienos – iš keramzitbetonio blokelių. Įrengiant tarpaukštines monolitines pastato gelžbetonio perdangas pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota prieš pusantrų metų sukurta perdangos klojinių sistema su krintančiomis statramsčių galvomis „Dokadek 30“. Ši bendrovės „Doka Lietuva“ sistema pasižymi ypač greitu surinkimu, mažomis darbo sąnaudomis, o dėl didelių skydų elementų matmenų minimizuojamas siūlių skaičius. Svarbu ir tai, kad klojinių sistema montuojama nuo pagrindo – taip išvengiama pavojingo darbo dideliame aukštyje. Be to, šios sistemos skyduose yra integruota apsauga nuo vėjo poveikio. Bendrovė „Naresta“ šiuo metu sistemą „Dokadek 30“ naudoja ir kitame – „Sonex“ biurų pastato – projekte.
Pastatų vizitinė kortelė – fasadas apšiltintas 18 centimetrų storio „Paroc“ izoliacine vata ir tinkuotas itin aukštos kokybės austrų gamybos silikoniniu dekoratyviniu tinku „Baumit“. „Tai ne viename mūsų įgyvendintame projekte naudota ir tikrai sėkmingai eksploatuojama šiltinimo sistema“, – patikino B. Šitkauskas. „Glaudus bendradarbiavimas ir situacijų sprendimas leido įrengti puikų fasadą“, – generalinius rangovus pagyrė ir bendrovės „Baumit Lit“ produkto vadovas Valdas Kordušas.
Užsakovas netaupė idėjų sąskaita
Vienas išraiškingiausių „LightHouse“ komplekso architektūros elementų – skirtingų tūrių ir apdailos, žaismingai fasado piešinyje išdėstyti balkonai. „Paprastai projektuojant būstą balkonai yra tas elementas, kurio sąskaita stengiamasi sutaupyti“, – pripažino architektė I. Gečienė. „MG Valda“ projektuotojų idėjas palaikė, net kai dėl jų neplanuotus rūpesčius teko spręsti generaliniam rangovui – bendrovei „Naresta“.

Vienas tokių buvo architektų sumanymo įrengti perforuotas cinkuoto ir dažyto metalo skardos balkonų sieneles įgyvendinimas. Cinkuoti plokštes teko vežti į Latviją, o prireikus rasti, kas galėtų jas perforuoti, generalinio rangovo komanda buvo benuleidžianti rankas. „Bandėme net įsiūlyti architektams daryti stiklo sieneles ir apklijuoti atitinkamą įspūdį sudarančia plėvele, bet projektuotojai nesutiko, – šyptelėjo „Narestos“ projektų vadovas B. Šitkauskas. – Laimė, tada pavyko susitarti su Utenos bendrove „Seifuva“ – ji vienintelė Lietuvoje sutiko atlikti šią užduotį. Tiesa, susidūrė su montavimo problemomis, tad mums teko ieškoti papildomų pajėgumų atitvaroms montuoti.“
Sienelėms perforuoti buvo reikalinga speciali įranga – reikiamų parametrų CNC koordinatinis presas.Ilgaamžiškumui užtikrinti plokštes reikėjo cinkuoti – tuo tikslu balkonų konstrukcijas „Seifuva“ vežė į Latviją.Pasak projekto statybos darbų vadovo E. Kovalenko, ypač įspūdingai nestandartiniai komplekso dekoravimo elementai atrodo vakare, kai įjungiamas specialiai suprojektuotas apšvietimas.Sprendimų paieškos užtruko ir statant pastolius – užduotį sunkino tas pats nestandartinis balkonų išdėstymas. Bendrovės „Naresta“ komandai teko kviestis ne vienus specialistus, kol atsirado, kas gali apsiimti užduotį sumontuoti patogius ir saugius pastolius.
„LightHouse“ komplekso pastatai traukia akį ir langų geometrija. „Langai yra dar vienas elementas, kurį projektuojant architektai irgi būna įspraudžiami į griežtus rėmus, – sakė I. Gečienė. – Daugeliu atvejų projektuotojai realiai gali siekti tik optinių fasadų efektų žaisdami spalviniais sprendimais. O mes galėjome siūlyti kartais, atrodytų, ir nelabai racionalius sprendimus. Žinoma, siekėme ir to, kad žmonėms ten gyventi būtų patogu.“
Daugiabučiuose sumontuoti šešių kamerų A klasės „Gealan S8000 IQ“ serijos plastikinių profilių, trijų stiklų dviejų kamerų su dviem selektyviniais stiklais, langai (langų tiekėjai – bendrovės „Velansta“ ir „Megrame langai“). Projekto vadovas B. Šitkauskas atkreipė dėmesį, kad jie sumontuoti išvengiant šalčio tiltų šiltinamajame sluoksnyje. Langų angokraščiai apšiltinti putų polistireno plokštėmis. Šie sprendiniai minimizuoja šilumos praradimą pro langus.










