Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) diskriminuoja žemę Vilniuje turėjusius, bet nuosavybės dar neatgavusius gyventojus, ragindama juos imti mažas pinigines kompensacijas, teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
„NŽT užsiima ir savivale, ir neteisėtais veiksmais dezinformuodama savininkus siūlydama niekinę piniginę kompensaciją už turimą labai brangią rinkos kaina žemę Vilniaus mieste“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė parlamentarė Rita Tamašunienė.
Seimo nario Česlavo Olševskio teigimu, kompensacija pinigais turi būti išimtinė galimybė valstybei atlyginti žmonėms už turėtą nekilnojamąjį turtą, bet ne taisyklė.
R. Tamašunienė informavo, kad apie tokią situaciją pranešta premjerei, žemės ūkio ir teisingumo ministrams: „Kad situacija būtų įvertinta ir sustabdytas žmonių informavimas apie tokias kompensacijas“.
„Mus pasiekė konkretūs raštai (…) dėl žemės grąžinimo. Teisėti savininkai, kurie iki šiol yra pretendentai atgauti žemę, dažniausiai mieste, tai liečia Vilnių, gavo raštus iš NŽT padalinių, kuriuose informuoja, kad sprendžiamas klausimas dėl neišmokėtos kompensacijos. Konkretus atvejis – už šešis žemės arus siūloma 45 eurų kompensacija“, – pabrėžė R. Tamašunienė.
Pasak jos, ši kompensacija siūloma neteisėtai: „Nes dabar žmonės turi alternatyvą pasirinkti žemės grąžinimą sklypu, lygiaverčiu iki tol turėtam, kitoje vietoje“.
Č. Olševskis piktinosi, kad siūloma piniginė kompensacija neatitinka sklypo rinkos vertės.
R. Tamašunienė pabrėžė, kad nuo rugpjūčio vietoj žemės mieste gyventojai galės atgauti miško plotą kitose vietovėse.
Seimas birželio pabaigoje gyventojams, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, pratęsė kompensacijos būdo pasirinkimo terminą – iki 2023 metų vasario 1-osios jiems leista pakeisti atlyginimo būdą ir prašyti už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį miško plotą.
NŽT – Seimo nariai komentuodami pateiktą pavyzdį visiškai neįsigilino į esmę ir „supynė skirtingus dalykus ir skirtingą teisinį reglamentavimą“.
Tuo metu NŽT pabrėžė, kad Seimo nariai komentuodami pateiktą pavyzdį visiškai neįsigilino į esmę ir „supynė skirtingus dalykus ir skirtingą teisinį reglamentavimą“.
„Minimas NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštas yra priminimas žmogui (paveldėtojui) dėl dar 2019 metais priimto sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo už jo kaimo gyvenamojoje vietovėje turėtą žemę“, – nurodoma BNS atsiųstame NŽT komentare.
Tarnybos teigimu, pagarsintas pavyzdys negali būti sietinas su Seimo birželį priimtomis pataisomis – pagal jas gyventojams, siekiantiems atkurti nuosavybę į žemę mieste, pratęstas kompensacijos būdo pasirinkimo terminas – iki 2023 metų vasario 1-osios jiems leista pakeisti atlyginimo būdą ir prašyti už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį miško plotą.
NŽT taip pat akcentavo, kad piniginės kompensacijos dydis nustatomas pagal Vyriausybės tvarką ir patvirtintą metodiką, o ne NŽT nuožiūra.
NŽT duomenimis, kaimo vietovėse savininkams grąžinta jau beveik visa žemė, o Vilniuje nuosavybė dar neatkurta maždaug 3 tūkst. savininkų.
