Blog

Seimas ketina grįžti prie Tautos namų idėjos

Sauliaus Žiūros nuotr.

Ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pasigirsta vis įvairesnių siūlymų, kaip įprasminti šią svarbią datą. Seimo nariai ketina grįžti prie Tautos namų idėjos. Šie, kaip siūloma jau ne vienerius metus, galėtų iškilti Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro) kalno.

Kol skeptikai svarsto, ar šios statybos netaps dar vienu brangiu ir nesibaigiančiu valstybės projektu, kaip nutiko su Valdovų rūmais, o dabar panaši situacija klostosi su Sporto rūmais, Seimo nariai primena, kad žemės sklypas, kuris 1911 metais už suaukotas lėšas buvo įsigytas Tautos namų statybai, ir laikytinas tautos nuosavybe bei Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija, tad negali būti naudojamas privatiems tikslams. Tuo tarpu istorinė Tautos namų idėja – istorijos testamentas Lietuvai ir Vilniaus miestui, iki šiol yra neįgyvendinta.

Kol istoriniu, simboliniu ir gamtiniu, urbanistiniu požiūriu reikšmingos Lietuvos sostinės teritorijos – Pamėnkalnio (Tauro kalno) centrinę aikštelę – užima buvę Profsąjungų kultūros rūmai, Tautos namų idėja lieka tik popieriuje. Visuomenininkai gi Tautos namų sklype ragina kurti šiuolaikinius kultūros rūmus.

Vyriausybei visų pirma siūloma perimti pastatą, esantį V. Mykolaičio Putino 5, ir numatyti Lietuvos sostinėje esančią Pamėnkalnio (Tauro kalno) teritoriją Tautos namų – Nacionalinių kultūros rūmų statybai. Taip pat parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto įgyvendinimo programą atsižvelgiant į prioritetinę būsimų kultūros rūmų paskirtį visuomenės kultūrinių, edukacinių ir pažintinių poreikių užtikrinimui, išryškinant pilietinę ir simbolinę šių rūmų vertę, numatant, kad pagrindinėms jų funkcijoms būtų skiriamos M. K. Čiurlionio vardo salė (simfoninei muzikai), J. Basanavičiaus vardo salė (universali koncertų, visuomenės renginiams skirta salė), Lietuvos naujųjų laikų visuomenės istorijos galerija – Atgimimo muziejus, Etnokultūrinis centras. 2018 metais siūloma skirti valstybės ir savivaldybės lėšų Tautos namų projekto parengimo ir įgyvendinimo programos pradiniam etapui.

Sostinės meras Tauro kalną įvardijo kaip vieną potencialių vietų tarptautinius standartus atitinkančiai Nacionalinei koncertų salei Vilniuje. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įsitikinusi, kad Nacionalinė koncertų salė turėtų būti specialiai koncertams pastatyti koncertų rūmai, kuriuose būtų užtikrinta pasaulinio lygio akustika, o salės pritaikytos įvairiems aukščiausio lygio koncertams – nuo kamerinių pasirodymų iki didelių simfoninių orkestrų koncertų.

Tinkamiausios lokacijos tokiai salei bus ieškoma diskutuojant su urbanistikos, architektūros, akustikos ekspertais, muzikos, koncertinių organizacijų bendruomenėmis. Vilniaus meras kol kas pristatė tris galimas vietas, kurioje galėtų iškilti Nacionalinė koncertų salė. Tai – sklypas prie Nacionalinės dailės galerijos, teritorija greta Lietuvos Respublikos Seimo ir Tauro kalnas. Atrimiausiu metu žadama pradėti diskusijas, kuriose būtų įvertinti šių lokacijų privalumai ir trūkumai.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.