Top Baneris

Savavališkai užimtą valstybinę žemę tikimasi susigrąžinti solidžiomis baudomis

2016 rugsėjo 13 d.
NŽT nuotr.
NŽT nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Daugiau nei pusė Vilniaus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose patikrintų žemės sklypų savininkų pažeisdami įstatymus savavališkai yra užėmę greta esančią valstybinę žemę, konstatavo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai.

Pažeidėjus pažaboti žadama solidžiomis baudomis: Seime jau užregistruoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektai, kuriuose numatoma keliskart didinti baudas už savavališką valstybinės žemės užėmimą.

Iki šių metų pabaigos numatyta patikrinti 239 žemės sklypus. Kol kas atlikta 50 patikrinimų (41 Pavilnių ir 9 Verkių parkuose), iš viso nustatyti 27 pažeidimai. Keturi iš jų atitinka ATPK 52(2) straipsnį – žemės naudojimas ne pagal paskirtį, 23 atvejais nustatyti pažeidimai atitinka ATPK 45 straipsnį – valstybinės ir (ar) privačios žemės užėmimas.

Danielius Kuprys NŽT nuotr.

Danielius Kuprys
(NŽT nuotr.)

Tarnybos darbuotojai patikrinimų metu nustatė, kad privačių sklypų savininkai, patys turėdami, pavyzdžiui, 20 arų, nesibodi neteisėtai užimti ir dar tiek pat valstybinės žemės. „Štai vieno 38 arų sklypo Filaretų gatvėje savininkas pasistatė tvorą gerokai už savo sklypo ribų ir neteisėtai užėmė 15 arų valstybinės žemės. Kitas sklypo Lyglaukių gatvėje savininkas prie jam priklausančių 20 arų prisidūrė dar 17,5 aro valstybinės žemės pasistatydamas tvorą, baseiną bei pavėsinę“, – konkrečius pažeidimus vardijo NŽT vadovas Danielius Kuprys.

Dažnai valstybinė žemė užimama dėl palyginti nedidelių už tokį nusižengimą skiriamų baudų, tad tikima, kad užregistruotos pataisos, kuriose už savavališką žemės užėmimą numatomos kelis kartus didesnės baudos, jas priėmus, taptų svaria atgrasymo priemone svetimos žemės besigviešiantiems asmenims.

Seimui pateiktuose teisės aktų pakeitimų projektuose siūloma padidinti baudas už savavališką žemės užėmimą, jas diferencijuojant pagal teritorijas. Kaimo teritorijoje užimta žemė užtrauktų 2 kartus didesnę baudą nei nustatyta šiuo metu. Už žemės užėmimą miesto gyvenamojoje teritorijoje arba saugomose teritorijose galėtų būti skiriama 5 kartus didesnė bauda nei dabar.

Dabar už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės užėmimą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų. Pakartotinis tokio teisės pažeidimo atlikimas arba po įspėjimo raštu vengimas grąžinti savavališkai užimtą turtą užtraukia baudą nuo 579 iki 1158 eurų.

Už Administracinių nusižengimų kodekse numatyto nusižengimo padarymą, t. y. savavališką žemės užėmimą, gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 560 eurų. Pakartotinis tokio nusižengimo padarymas arba po rašytinio įspėjimo vengimas grąžinti savavališkai užimtą žemę užtraukia baudą nuo 550 iki 1200 eurų.

NŽT 2015 metais atliktos žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK, skaičius miesto teritorijoje buvo daug didesnis nei kaimo teritorijoje (atitinkamai 320 ir 240). Daugiausia pažeidimų pagal ATPK fiksuota didžiuosiuose miestuose: Vilniuje – 238, Kaune – 24, Klaipėdoje – 19.

Gyvenamosiose teritorijose Vilniaus mieste 1 aro žemės vertė gali siekti 1200 eurų, o, pavyzdžiui, Kupiškio ar Rokiškio rajone 1 aro žemės vertė tesiekia nuo 13 iki 29 eurų (valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 1 dienos duomenys). Pasak D. Kuprio, atsižvelgiant į tokį žemės kainos skirtumą mieste ir kaime, tokio pat dydžio baudos galiojimas už pažeidimus, padarytus tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose vietovėse, yra neadekvatus dabartinei situacijai ir neužkerta kelio pažeidimams. Siekdama užkirsti kelią savavališko saugomų teritorijų, kurios dėl savo statuso yra ypatingos svarbos, užėmimui, NŽT taip pat siūlo griežtinti šiuo metu galiojančią atsakomybę už tokius nusižengimus.

NŽT inf.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video