Pastaraisiais metais saulės elektrinės Lietuvoje tapo vienu populiariausių sprendimų siekiant sumažinti elektros išlaidas ir padidinti energetinę nepriklausomybę. Vis dėlto 2026 metais pasikeitus valstybės paramos tvarkai dalis gyventojų ėmė svarstyti, ar investicija vis dar išlieka tokia pat patraukli kaip anksčiau.
Nors viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie sumažėjusį paramos intensyvumą, VEESLA vadovas Dominykas Katilius interviu Delfi pabrėžia, kad vertinant visą situaciją svarbu atsižvelgti ne tik į kompensacijos dydį, bet ir į gerokai sumažėjusias saulės elektrinių įrengimo kainas. Būtent todėl daugeliu atvejų investicija šiandien gali atsipirkti net greičiau nei prieš kelerius metus.
Mažesnė parama nereiškia mažesnės naudos
Vienas didžiausių šių metų pokyčių – valstybės parama dabar taikoma iki 7 kW galios saulės elektrinėms, kai anksčiau dauguma gyventojų rinkdavosi 10 kW sistemas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investuoti tapo mažiau naudinga, tačiau reali situacija yra sudėtingesnė.
Per pastaruosius septynerius metus saulės elektrinių įrangos kainos ženkliai sumažėjo. Anksčiau 10 kW elektrinės įrengimas galėjo kainuoti apie 14 tūkst. eurų, o šiandien analogiškos sistemos įrengimo kaina yra gerokai mažesnė. Dėl to net ir mažesnė valstybės kompensacija vis dar reikšmingai prisideda prie investicijos atsipirkimo.
Svarbiausia vertinti ne vien paramos dydį, o galutinę investicijos kainą ir laiką, per kurį ji atsiperka.
Nauja paramos tvarka supaprastino procesą
Keitėsi ne tik paramos dydis, bet ir jos administravimo tvarka: anksčiau gyventojai pirmiausia turėdavo sulaukti APVA kvietimo, rezervuoti finansavimą ir tik tuomet pradėti elektrinės įrengimą. Toks procesas dažnai užtrukdavo ir stabdydavo projektų įgyvendinimą.
Dabar tvarka paprastesnė – pirmiausia įsirengiama saulės elektrinė, o vėliau, paskelbus kvietimą, teikiama paraiška kompensacijai gauti.
Nors pradžioje toks modelis sukėlė nemažai klausimų, rinka prie jo greitai prisitaikė. Gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis išliko didelis, o tinkamų stogų ir sklypų Lietuvoje vis dar netrūksta.
Atsipirkimas gali būti greitesnis, nei tikimasi
Vienas dažniausių klausimų – per kiek laiko atsiperka saulės elektrinė.
Vieno universalaus atsakymo nėra, nes viskas priklauso nuo elektros suvartojimo, elektrinės galios, pasirinktos įrangos ir valstybės paramos. Vis dėlto VEESLA ekspertai pastebi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis kai kuriems namų ūkiams investicija gali atsipirkti vos per dvejus metus.
Ypač gerus rezultatus pasiekia tie vartotojai, kurių elektrinės galia tiksliai pritaikyta realiam elektros poreikiui. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja vengti universalių sprendimų ir kiekvieną projektą vertinti individualiai.
Kodėl nereikėtų rinktis vien pigiausio pasiūlymo?
Saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, todėl vien mažiausia kaina neturėtų būti pagrindinis pasirinkimo kriterijus.
Rinkoje netrūksta naujų įmonių, kurios siūlo itin žemas kainas, tačiau ne visada gali užtikrinti ilgalaikį aptarnavimą ar garantinius įsipareigojimus. Jei po kelerių metų prireikia techninės pagalbos, gali paaiškėti, kad rangovas veiklos jau nebevykdo. Dėl šios priežasties verta atkreipti dėmesį į įmonės patirtį, naudojamą įrangą, gamintojų garantijas ir įdiegtų projektų skaičių.
Lygiai taip pat nereikėtų aklai vadovautis kaimynų rekomendacijomis. Kiekvienas pastatas yra skirtingas – skiriasi elektros suvartojimas, stogo orientacija, šešėliavimas ir ESO suteikiamos prijungimo sąlygos. Todėl kiekvienam objektui reikalingas individualus sprendimas.
Profesionalus projektavimas lemia elektrinės efektyvumą
Šiuolaikinės saulės elektrinės projektuojamos gerokai tiksliau nei anksčiau. Projektavimo procesas prasideda objekto apžiūra, kurios metu vertinamas stogas, jo konstrukcija, nuolydis, galimi šešėliai ir elektros infrastruktūra. Tam vis dažniau naudojami dronai, leidžiantys surinkti tikslius duomenis.
Remiantis surinkta informacija, projektuotojai parengia 3D elektrinės modelį. Tai leidžia dar prieš montavimo darbus įvertinti, kaip atrodys būsima sistema, ir prireikus pakoreguoti tiek techninius, tiek estetinius sprendimus.
Tik po projekto patvirtinimo pradedami montavimo darbai, o baigus įrengimą pasirūpinama visa dokumentacija, reikalinga APVA paramai gauti.
Energijos kaupikliai tampa vis svarbesne investicijos dalimi
Vis daugiau gyventojų kartu su saulės elektrine renkasi ir energijos kaupiklius. Jie leidžia dienos metu pagamintą elektros energiją panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia – ryte arba vakare. Tai ypač aktualu vartotojams, perkantiems elektrą pagal biržos kainą, nes brangiausiomis valandomis galima naudoti anksčiau sukauptą energiją.
Dar didesnę naudą kaupikliai suteikia verslui. Įmonės gali efektyviau valdyti savo energijos srautus, sumažinti elektros pirkimą piko metu ir geriau išnaudoti pačių pagamintą elektros energiją.
Ar dabar tinkamas metas investuoti?
Pasak VEESLA ekspertų, laukimas tikintis dar mažesnių kainų ar didesnės valstybės paramos ne visada yra naudingas sprendimas. Kiekvienas mėnuo be nuosavos saulės elektrinės reiškia didesnes sąskaitas už elektrą ir prarastą galimybę pradėti taupyti.
Nors paramos sąlygos pasikeitė, sumažėjusios įrangos kainos, pažengusios technologijos ir efektyvesni projektavimo sprendimai leidžia teigti, kad saulės elektrinės išlieka viena patraukliausių ilgalaikių investicijų tiek individualių namų savininkams, tiek verslui. Svarbiausia – pasirinkti patikimą partnerį, kokybišką įrangą ir sprendimą, pritaikytą konkretiems elektros vartojimo poreikiams.
