Pirkėjų ausis pasiekianti informacija, esą šildymas šilumos siurbliais brangus dėl elektros sąnaudų, nelieka neišgirsta.
„Galbūt kai tokias sistemas ėmė įsirengti pirmieji, buvo kitos technologijos, galbūt meistrai nebuvo tokie įgudę, tačiau šiandien šildymas šilumos siurbliais vertinamas dar gana kontroversiškai“, – patyrė ekspertas.
Anot A. Bružo, kalbant apie individualiųjų namų sektorių, pirkėjų, be abejo, labiausiai vertinamas šildymas gamtinėmis dujomis, nepopuliariausias būdas – elektra.
Saulės kolektoriai nemasina
Ar tai, kad pastate įdiegtos kitos pažangios energijos taupymo technologijos, kaip antai sumontuoti saulės kolektoriai vandeniui šildyti arba saulės baterijos laiptinėms apšviesti, yra aktualu pirkėjams ir turi įtakos pardavimams?
„Būstas, kuris sukuria daugiau pridėtinės vertės, rinkai tikrai įdomus, tačiau tokių namų skaičius yra nedidelis. Be to, šių pastatų statybos sąnaudos didesnės, tad ir pardavimo kainos atitinkamai aukštesnės. Vis dėlto sukuriama pridėtinė vertė, matyt, yra mažesnė, negu pirkėjai pasirengę už tai mokėti daugiau, todėl labai didelės paklausos toks būstas neturi“, – pripažino bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas A. Šapoka.
Agentūros „Aidila“ direktorius
A. Bružas pridūrė, kad neretai individualiųjų namų, kuriuose įdiegtos saulės kolektorių ar baterijų sistemos, savininkai prisipažįsta šias technologijas pasirinkę kaip savotišką eksperimentą.
„Tai nėra populiaru, nes tokios sistemos yra gana brangios. Tai nelabai aktualu ir pirkėjams. Rinkdamiesi individualųjį namą jie daugiau dėmesio kreipia ne į tokias technologijas, bet į kitus dalykus: statybos kokybę, pastato šiltinimą, kitaip tariant, šiluminę namo varžą“, – komentavo A. Bružas.
Šilumininkai nesidžiaugia dėl renovacijos mažėjančiu energijos naudojimu
Su naujomis realijomis susiduriantiems centralizuotos šilumos tiekėjams, regis, tokia visuotinė opinija – ne į naudą. Menkstant gamybos apimtims, nemažai įmonių jau dabar ieško būdų, kaip prisivilioti naujų vartotojų.
Buvęs Ignalinos meras Bronis Ropė teigė, kad renovavus visuomeninius pastatus ir daugiabučius namus, modernizavus šilumos ūkį šiandien nebereikia apie 50 proc. anksčiau biokuro katilinės gaminto šilumos kiekio. Anot pašnekovo, su šia problema neišvengiamai susidurs faktiškai visi Lietuvos miestai.
Jos sprendimo būdų ieškančių Ignalinos vadovų ir šilumininkų akys krypsta į individualiųjų namų gyventojus. „Dabartiniais pajėgumais katilinė šiluma galėtų aprūpinti didžiąją dalį individualiųjų namų. Juo labiau kad siūloma kaina gyventojams būtų gana patraukli – apie 20 centų už 1 kWh“, – aiškino ne vienus metus Ignalinai vadovavęs Europos Parlamento narys B. Ropė.
Pašnekovo teigimu, apklausti gyventojai tokią galimybę iš esmės vertina palankiai, tačiau juos atgraso didžiulės investicijos. „Individualiojo sektoriaus gyventojai, gaudami centralizuotai tiekiamą šilumą, jos galės sunaudoti pagal konkrečius poreikius, nes turi alternatyvą. Tačiau sulaukiame priekaištų, kad daugiabučiams už savivaldybės ar valstybės pinigus ne tik paklojami vamzdžiai, bet ir kompensuojamos renovacijos išlaidos. Žmonės sako: atveskite vamzdynus, įrenkite šilumos mazgus, tada su malonumu prisijungsime. Suprantama, gyventojams tai yra milžiniškos investicijos, juo labiau kai turėdamas 150 kvadratinių metrų ploto namą žmogus žiemą apsišildo tik 50 kvadratinių metrų“, – kalbėjo B.
