• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Rinkdamiesi būstą gyventojai vertina ne tik jo vietą, bet ir šildymo būdą

2014 spalio 11 d.

Neretai juokaujama, kad renkantis nekilnojamąjį turtą svarbiausi trys dalykai – vieta, vieta ir dar kartą vieta. Vis dėlto ekspertai pripažintų, kad potencialūs būsto pirkėjai itin atsakingai vertina ir jam išlaikyti prireiksiančias išlaidas. Kadangi bent jau šaltuoju sezonu didžiąją mokesčių krepšelio dalį sudaro lėšos už šildymą, įsigyjant ir butą, ir namą patalpų šildymo šaltinis, būdas išlieka vienu svarbiausių vertinimo kriterijų.

Šildytis – kada nori ir kiek nori

Nenumaldomai pradėjus kilti centralizuotai tiekiamos šilumos kainai, ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose itin išaugo būsto su autonominiu šildymu paklausa. Nekilnojamojo turto tarpininkai teigia, kad šios tendencijos aktualios ir šiandien.

„Šiuo metu ir namo, ir buto pirkėjams labai svarbi šildymo kaina ir poreikis turėti autonomiją – tai yra šildytis kada nori ir kiek nori“, – pripažino nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Pašnekovo žodžiais, vertinant individualiuosius namus ir daugiabučius vienareikšmiškai patrauklesni yra tie, kurie turi reguliuojamąjį arba dar geriau – autonominį šildymą.

„Namų rinkoje patraukliausi tie objektai, kuriuose įrengtas dujinis arba geoterminis šildymas, mažiausiai paklausūs – kietuoju arba skystuoju kuru šildomi individualieji namai. Tarpinis variantas – elektra šildomi pastatai. Kalbant apie daugiabučius, preferenciją pirkėjai skiria autonomiškai, tai yra dujomis, šildomiems butams. Labai paklausūs ir centralizuotą, tačiau reguliuojamą šildymo sistemą turintys būstai. Vis dėlto didžioji tokių dalis – butai, esantys naujos statybos namuose. Tradiciniam centralizuotam šildymui pirkėjai pirmenybės neteikia, nes tokio tipo patalpų šildymas kainuoja brangiausiai. Žinoma, tokie butai yra gerokai pigesni“, – kalbėjo „Ober-Haus“ atstovas A.Šapoka.

Uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas antrino, kad pastaraisiais metais pirkėjai prioritetą teikia autonominiam arba reguliuojamam centralizuotam šildymui, tad priklausomai nuo finansinių išgalių paklausūs ir nauji, ir renovuoti būstai.

Išanalizuoja nemažai sąskaitų

„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą pačiame mieste, autonominio šildymo pasirinkimo galimybė yra, tačiau nedidelė. Dažniausiai tai – naujos statybos mažabučiai, kuriuose gali būti įrengti alternatyvaus dujinio šildymo prietaisai. Nors autonominį šildymą būtų galima vadinti privilegijuotu, iš esmės nesibaiminama ir centralizuoto, jei jis yra su apskaita, reguliuojamu valdymu. Pasirinkimo principas toks – žinau, kiek sunaudoju ir už ką moku“, – kalbėjo specialistas.

Anot pašnekovo, net ir rinkdamiesi senos statybos būstą žmonės išanalizuoja kelių pastarųjų metų šildymo sąskaitas, įvertina sąnaudas. „Jos irgi skiriasi, ypač senamiestyje, daug kas priklauso ir nuo paties namo tipo – ar jis mūrinis, ar blokinis. Žmonės į tai tikrai atsižvelgia“, – pripažino bendrovės „Aidila“ vadovas A. Bružas.

Individualiųjų namų pirkėjams aktualu ne tik kuro rūšis, bet ir šildymo technologijų lygis. Pašnekovas patyrė, kad nors pastaruoju metu itin akcentuojamas šildymo būdas šilumos siurbliais, skirtinga patirtis formuoja nevienareikšmiškus vertinimus.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad