Rietavo savivaldybė sugebėjo tinkamai pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fondų parama, įgyvendindama infrastruktūros projektus: vandentvarkos, gatvių atnaujinimo. Renovuota ir nemažai viešosios paskirties pastatų, sutvarkytos viešosios erdvės. Įsibėgėja ir daugiabučių modernizavimo procesas.
Dar viena teigiama tendencija – didėja asociacijų skaičius. Šios organizacijos yra labai svarbios kuriant geresnę socialinę, ekonominę, kultūrinę aplinką.
„Jau rengiamės ir naujam ES fondų finansavimo etapui. Daugiau dėmesio ketiname skirti viešosioms erdvėms tvarkyti, poilsio zonoms kurti. Norime įrengti tvenkinį, kuris duotų impulsą ir pramogoms plėtoti. Visa tai tikrai gerina investicinę aplinką – tikimės netrukus skinti įdėto darbo vaisius.
Žvelgiant į miestelio istoriją, ji verčia nuolat stengtis. Juk Rietavas kadaise garsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione kaip pirmasis įsirengęs elektrą, telefoną, išleidęs kalendorių. Čia įsteigta pirmoji Lietuvoje žemės ūkio mokykla, muzikos mokykla, pirmosios valstiečių taupomosios kasos. Istorija mūsų tikrai garbinga ir įpareigojanti“, – sakė Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis.
VERTINIMAS:
Reitingai nenukrito, bet ir nepaaugo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas REKAŠIUS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamame leidinyje „Lietuvos savivaldybių indeksas“ Rietavo savivaldybė užėmė 27 vietą tarp 53 Lietuvos rajonų savivaldybių. Tokią pat vietą savivaldybė užėmė ir 2012 metais. Viena priežasčių, kodėl ji nepakilo reitinge – nežymus investicinės srities įvertinimo mažėjimas. 2012-aisiais jis siekė 44,8 balo (iš 100 galimų), o 2013 metais – 43,9 balo (4,7 balo mažiau nei šalies savivaldybių vidurkis).
2013 metais veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, savivaldybėje išaugo iki 24 (palyginti su 21,1 2012 metais) ir lenkė šalies vidurkį (21). Taip pat savivaldybėje taikomas patrauklus vidutinis fiksuoto pajamų mokesčio už verslo liudijimus dydis. 2013 metais jis siekė 241 litą ir buvo 357 litais mažesnis nei Lietuvos rajonų savivaldybių vidurkis. Savivaldybėje yra taikomas 0,75 proc. nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra šiek tiek didesnis nei šalies vidurkis (0,71 proc.).
Nors per pastaruosius metus materialinių investicijų skaičius rajone išaugo 568 litais vienam gyventojui, nuo rajonų savivaldybių vidurkio jis vis tiek atsiliko 1436 litais. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – dalykas, į kurį savivaldybė turėtų kreipti didelį dėmesį. Vienam Rietavo gyventojui teko tik 22 litai TUI, o šalies vidurkis – 4488 litai. Savivaldybė lenkia tik Kalvarijos rajoną, kuriame TUI siekė 16 litų vienam gyventojui. Akivaizdu – norint pagerinti investicijų srities įvertinimą, pirmiausia reikia koncentruotis į TUI pritraukimą ir pasiūlyti patrauklesnes sąlygas užsienio investuotojams, pavyzdžiui, sumažinti nekilnojamojo turto mokestį.
Savivaldybė dalyvauja „Pradėkime verslą kartu“ iniciatyvoje, kurią rengia VšĮ „Versli Lietuva“. Šia verslo iniciatyva jauni verslininkai (iki 30 metų) skatinami pradėti verslą Rietave. Jiems siūloma 50 valandų konsultacijų, 24 valandos mokymų verslo klausimais ir 3 mėnesius nemokamai naudotis biurų patalpomis. Dalyvavimas iniciatyvoje rodo, kad savivaldybė imasi veiksmų, kad galėtų pritraukti investuotojų, tačiau ji ir toliau turi stengtis kurti palankią terpę naujoms investicijoms, kurios prisidėtų prie sėkmingos Rietavo plėtros.
