Suderinti visuomenės viešųjų erdvių poreikį ir politinių grupių norą įamžinti istorinę atmintį įmanoma. Juk istorinės atminties ir valstybės vertybių išraiškos formos viešosiose erdvėse nebūtinai turi būti statiškos, kaip kad buvo užprogramuota naujausiame Lukiškių aikštės paminklo konkurse. Laisvė, kurią ketinama lokalizuoti šioje aikštėje monumento pavidalu, nėra objektas. Laisvė yra veiklos sąlyga. Galbūt geriausias paminklas laisvei yra tas, kuris atveria miestiečiams naujų veiklos galimybių, o geriausia reprezentacinė aikštė yra ta, kuri atgimsta ne tik valstybinių švenčių metu.