Rinktis dera ne vien pagal ekonominį naudingumą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas dr. Giedrius Šiupšinskas iš esmės kritikuoja pastatų modernizacijos planavimą atsižvelgiant į ekonominį siūlomų priemonių naudingumą, nes kaip tik tai lemia, kad renovuojant įgyvendinamos tik standartinės, dažniausiai minimalius norminius reikalavimus teužtikrinančios energijos taupymo priemonės.
„Tik labai retai užsimenama, kad pastato modernizavimas turi pagerinti fizinę atskirų pastato elementų būklę, patalpų vidaus mikroklimatą, pakelti turto vertę. Gyvenimo kokybei renovuojamuose pastatuose užtikrinti ir maksimaliam energiniam efektyvumui pasiekti būtina pagalvoti ir apie galimus optimalius vėdinimo sistemos sprendimus“, – sakė G. Šiupšinskas.
Pastato šilumos poreikį, priminė mokslininkas, sudaro trys pagrindinės dalys: nuostoliai dėl temperatūros skirtumo per pastato apvalkalą (sienos, langai, durys, stogas, grindys), nuostoliai dėl vėdinimo (šalto oro, patenkančio į patalpas, pašildymas iki norminės temperatūros), karšto vandentiekio sistemos poreikis (karšto vandens pašildymas ir cirkuliacijos užtikrinimas).
„Siekiant mažai energijos naudojančio pastato rodiklių, reikėtų mažinti visų trijų dalių energijos poreikį. Bet dažniausiai kalbama tik apie tai, kaip sumažinti šilumos nuostolius, patiriamus per pastato konstrukcijas, o, pavyzdžiui, galimi vėdinimo sistemų modernizavimo sprendiniai, kurie padeda užtikrinti normines mikroklimato sąlygas patalpose, laikomi antraeiliais“, – apgailestavo pašnekovas.
Galbūt taip yra todėl, kad inžinerinių sistemų modernizavimo teikiamą naudą apskaičiuoti nėra paprasta – ji gali būti kiekvienu atveju kitokia, priklausoma ir nuo eksploatavimo. Kur kas lengviau įvertinti sutaupymą, gaunamą apšiltinus pastato apvalkalą, jis išties žymus, todėl gyventojai pirmiausia renkasi šį būdą siekdami didesnio energinio efektyvumo. Vis dėlto, G. Šiupšinsko nuomone, būtina atkreipti dėmesį, kad vien renovuojant pastato apvalkalą ir atsisakant inžinerinių sistemų modernizavimo energijos sutaupymo efektas nebus pasiektas.
Tvariai renovacijai svarbiausi – kompleksiniai sprendimai
Andrius BUSKA Bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas
Vien tai, kad renovacijos procesui ir jo metu atliekamų darbų kokybei skiriamas dėmesys, jau yra gerai. Tačiau mažiausios kainos kriterijus dar atlieka nemenką vaidmenį. Laimėjus rangos konkursus stengiamasi kuo mažiau išlaidauti, o tai gali turėti įtakos kokybės pablogėjimui. Žinoma, ne viskas yra blogai, kas kainuoja mažiausiai. Bet pigiai atsieinančios medžiagos ar gaminiai dažniau turi trūkumų.
Gyvenimo pavyzdžiai ne kartą parodė, kad kompleksinis požiūris gali duoti geriausią rezultatą. Čia reikia turėti omenyje ir projektų rengimą, ir jų įgyvendinimą bei tolesnį etapą – pastatų eksploatavimą.
Būtų galima pažvelgti ir į Danijos pavyzdį, kur seni pastatai pradėti atnaujinti ir įgavo didelį mastą praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tuomet prasidėjo pirmoji energetinė krizė, paskatinusi kitaip pažvelgti į energinius išteklius ir juos taupyti. Danijoje nebuvo rengiami pavieniai projektai – buvo pasirinktas kvartalinės renovacijos modelis.
