Slovakija
Slovakija savo pasiekimais šioje srityje tikrai gali pasigirti, didžioji dalis namų šioje šalyje jau modernizuota. Slovakijoje privalomas lėšų kaupimas būstui atnaujinti, o susitarimo su gyventojais problema išspręsta dar kitaip: jeigu gyventojas balsuoja prieš renovaciją, jis turi prisiimti atsakomybę nutikus kokiai nors avarijai.
V. Serbenta pasakojo, kad Slovakijoje buvo elgiamasi panašiai kaip Lietuvoje – teikiant galimybę pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis ir iš dalies subsidijuojant. „Ten taikomas vadinamasis bizūno ir morkos principas. Bizūnas – tai didelė šilumos kaina ir atitinkamai keliami tam tikri reikalavimai gyventojams, pavyzdžiui, įvairių subsidijų atsisakymas, įpareigojamos maksimalios energijos naudojimo normos. Morka – kai valstybė sukuria įvairių finansinių, organizacinių priemonių, t. y. įvairios subsidijos, lengvatinės paskolos“, – aiškino BETA direktorius.
Vokietija
Vakarų Vokietija jau anksčiau sprendė energinio efektyvumo didinimo klausimus, todėl didelė dalis Rytų Vokietijos, kai jiedvi susijungė, pradėjo spręsti tokią pat problemą. Rytų Vokietijoje, kaip ir pas mus, pastatai buvo statomi vadovaujantis panašiais standartais. Žinoma, vokiečiams spręsti daugiabučių namų atnaujinimo klausimus buvo šiek tiek paprasčiau, mat iš Vakarų Vokietijos buvo skirta didelė finansavimo dalis, investuojama į pastatų šiltinimą ir šildymo sistemų tvarkymą. Be abejo, buvo kur kas paprasčiau spręsti šiltinimo klausimus, kai butai dar nebuvo privatūs. Dažniausiai buvo daroma taip, kad pirmiausia pastatai buvo atnaujinami ir tik vėliau parduodami butų savininkams. Vokietijoje vidutiniškai 50% butų yra privatizuoti, kiti 50% valdomi kitais pagrindais – namai priklauso įmonėms ar savivaldybėms, o butai yra nuomojami rinkoje socialinės arba privačios nuomos pagrindais. Namuose, kurie nepriklauso gyventojams, sprendimus dėl renovacijos priima pats savininkas – įmonė. Tokiu atveju butų nuomininkams renovacijos laikotarpiu pasiūloma persikelti į kitus namus ar butus, ir tik po to tie patys ar kiti gyventojai grįžta į atnaujintus pastatus.
Vokietijoje valstybė stengiasi per daug nesikišti į būsto atnaujinimo procesus, ji reguliuoja tik nuomos padidėjimo sąnaudas – kiek galėtų padidėti nuomos kaina dėl to, kad namas yra atnaujinamas.
„Valdžios atstovų manymu, į modernizavimą negalima per daug investuoti, nes po to finansinė našta nuomininkams būtų nepakeliama. Valstybė taip pat teikia nedideles subsidijas kompensuojant palūkanas, jeigu naudojamos vidutinės rinkos palūkanos“, – pasakojo V. Serbenta.
Pavyzdžiui, jeigu rinkoje nustatomos 4% metinės palūkanos ir namo savininkas namui atnaujinti pasiskolina tokiomis sąlygomis, valstybė kompensuoja 1,5% – tad galutiniam vartotojui lieka sumokėti 2,5% metinių palūkanų už paskolą. Be to, vokiečiai teikia papildomą finansinę valstybės paramą energiją taupančioms priemonėms įgyvendinti.
Pas mus sąlygos – vienos geriausių
Daugelio Europos šalių perspektyvoje Lietuvos valstybės paramos programa sudaro tikrai neblogą įspūdį. „Mūsų valstybė iš tikrųjų remia daug: juk Estijoje skiriama parama siekia 35% visos sąmatos, Lenkijoje – 25%, Vokietijoje – 17%, o Lietuvoje remiama 40% ir dar papildomai padengiamos kitos su modernizacija susijusios išlaidos. Manau, mūsų šalyje sukurtos visos galimybės sėkmingai įgyvendinti daugiabučių namų projektus“, – įsitikinęs V. Serbenta.
Rusijoje ir Baltarusijoje viską į savo rankas perėmusi valstybė, darbai atliekami remiantis jos programa, bet nekokybiškai ir neapgalvotai. „Jeigu neklystu, ir Rusijoje, ir Baltarusijoje valstybė skiria 100% finansavimą namų renovacijai. Buvo sudaromas planas, kokius namus ir kada atnaujinti. Vis dėlto prieš porą metų tokių programų įgyvendinimas nutrauktas, nes valstybė tiesiog nebuvo pajėgi įgyvendinti tokio pobūdžio projektų. Gyventojų niekas neklausdavo, namai būdavo įtraukiami į pastatų atnaujinimo programą ir renovuojami. Baltarusijoje pastatų atnaujinimo projektai buvo įgyvendinami šiek tiek sėkmingiau nei Rusijoje“, – pasakojo BETA direktorius.
Tikriausiai nestebina, kad Skandinavijos šalys daugiau orientuojasi į su alternatyviais energijos šaltiniais susijusią paramą, t. y. saulės, vėjo, įvairaus tipo šilumos siurbliams diegti. Pastatų atnaujinimas remiamas, jeigu pasiekiami mažai energiją naudojančių pastatų standartai. V. Serbenta įsitikinęs, kad tokios tendencijos tik įrodo, jog Vakarų valstybės energetinės krizės laikotarpiu sėkmingai panaudojo pirmines energijos taupymo priemones. Rasti būdai, kaip patiems imtis iniciatyvos ir kaip savininkams sukurti priemonių bei galimybių atnaujinti pastatus, kad šie tenkintų bent minimalius reikalavimus.
