Jeigu centralizuotai ar decentralizuotai šilumą tiekianti katilinė naudoja dujas, dujų kaina irgi yra svarbus rodiklis. Reikia nepamiršti, kad be kuro dedamosios dar yra ir įrengimo išlaidos, kurios naudojant elektrą būtų mažesnės.
Yra ir kitas niuansas. Štai bendras atsinaujinančių energijos šaltinių, gaminančių elektrą, darbas su centralizuotai tiekiama elektra yra pakenčiamai reglamentuotas. Tačiau saulės kolektorių, ypač šilumos siurblių, darbas su centralizuotu šildymu šiandien nėra reglamentuotas. Fragmentinis įsijungimas perkelia šilumos sąnaudas iš šildymo į karšto vandens ruošimą, iš karšto vandens į vėdinimą ir panašiai. Greta techninių problemų čia atsiranda galios rezervo išlaikymo, naudos pasidalijimo, apskaitos, kainodaros problemų. Renovuojamuose namuose bemaž visuomet šilumos punktai būna pakeisti dar anksčiau, negu pradedama šiltinti fasadus, stogus, keisti langus. Ar verta tokius punktus, kurie tikrai dar nėra atitarnavę, keisti į kelis kartus brangesnius įrenginius? Vis plačiau diegiant kondensacinius ekonomaizerius centralizuoto šilumos tiekimo katilinėse, pageidautina jose turėti kur kas žemesnę iš vartotojų grįžtančio šilumnešio temperatūrą. Nekeičiant šildymo sistemų tam galėtų pasitarnauti pas galutinį vartotoją įrengti šilumos siurbliai. Prieš atsakant į šį klausimą reikia atlikti išsamesnius tyrimus. Derėtų ir specialiajame planavime išnagrinėti, ir pasirenkant sprendimą konkrečiam vartotojui atsakyti, kaip pasitelkus šilumos siurblius tik daliai pastato šilumos poreikio padengti pasikeistų bendrosios išlaidos apsirūpinti energija. Tai sukurtų pagrįstas prielaidas tobulinti reglamentavimą ir argumentuotai šilumos siurblius taikyti ir centralizuota šiluma aprūpinamuose daugiabučiuose.
Vėjo jėgainės. Jas bent jau šiuo metu būtų galima palikti ramybėje. Arba entuziastams. Kuriant naujus pastatus vėjo jėgaines galima labiau integruoti, rasti atitinkamų sprendinių. Bet kalbame apie renovuojamus senus pastatus – daugelis jų yra aerodinamiškai neaktyvioje zonoje. Technologiniai sprendimai čia gana sudėtingi, o ir gyventojams gali kilti nepatogumų, kurių vienas yra triukšmas. Negalima paneigti šios technologijos, tačiau tai galbūt ateities pastatų klausimas.
Pavyzdžių, priežiūros ir stebėsenos reikšmė
Diegti saulės kolektorius, šilumos siurblius ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius – gyventojų apsisprendimo reikalas. Tačiau pirmiausia turi būti išspręstas kvalifikuotos tokio pastato priežiūros klausimas. Kai pagal naująją modernizavimo programą pastatus prižiūrinčios įmonės taupant energiją matys naudą ir sau, energijos šaltiniai bus parenkami, diegiami ir prižiūrimi atsakingai. Investicijų į atsinaujinančiosios energijos technologijas reikia nemažų, jos turi būti racionalios. Užkrauti finansinę naštą vien gyventojams nevertėtų, naujoms technologijoms reikalinga tinkama parama. Būtų labai naudinga, jeigu bent keliose savivaldybėse būtų įgyvendintas pavyzdinis renovacijos su atsinaujinančių išteklių technologijomis daugiabučio projektas. Valstybė, jos vykdoma modernizavimo programa tokiems projektams įgyvendinti galėtų teikti specialią paramą. Tuomet vietoje būtų matyti, kurie sprendiniai pasiteisina, kuriuos reikėtų koreguoti ar tobulinti. Vien internetu žiūrėdami užsienio pavyzdžius nepasisemsime patirties, nemokėsime tinkamai dirbti.
Lietuvoje jau pastatyta energiškai efektyvių pastatų, yra ir tokių, kuriuose įdiegta atsinaujinančių energijos šaltinių. Tik atkreiptinas dėmesys, kad atlikus darbus viskas tuo ir baigiasi. Neatliekama stebėsena, plačiajai visuomenei nežinoma, kokie gaunami rezultatai. O visų tokių projektų stebėsena būtina. Tik tuomet galima įvertinti, kas pavyko gerai, o kas taisytina.
Imkime kad ir modernizuotus daugiabučius. Kur šiandien galima rasti suvestinę, kurioje būtų pateikti pastarųjų trejų metų duomenys apie tuose pastatuose sunaudotą energiją, sutaupymus ir rodiklius, kiek šie pastatai sunaudotų energijos, jeigu būtų neatnaujinti? Stebėsena nepasirūpinta, nėra susistemintos informacijos. O duomenis apie pavienių pastatų naudojamą energiją gauti sunku. Vien šilumos energijos naudojimo duomenų, kuriuos galima gauti iš šilumos tiekimo įmonių, neužtenka. Reikalingas ir elektros energijos naudojimas, investicijų dydis, kokie sprendiniai buvo įgyvendinti. Visa tai yra patirtis, kurią reikia skleisti, analizuoti, pateikti tiems, kurie nori modernizuoti pastatus, įgyvendinti naujus sprendinius, diegti alternatyvius energijos šaltinius.
Šiuolaikinis šiomis problemomis susidomėjęs vartotojas gal skeptiškai pasižiūrės į šį straipsnį, bet tikrai patikės jam tiesiogiai internetu prieinamais dešimties, dvidešimties (ir dar daugiau) modernizuotų daugiabučių kvalifikuotai ir vaizdžiai parengtais naudojimo, pasitelktų priemonių bei investicijų duomenimis. Išsispausdins ir nuneš nepatikliam laiptinės kaimynui, rodydamas šią medžiagą suburs pastate gyvenančius pažangiuosius. Kiekvieno programos projekto eigos etapai su rodikliais galėtų būti viešai prieinami ir stebimi. Stebėsenai stokota ir stokojama dėmesio. Lėšų? Žinia, sklaidai modernizavimo programa lėšų tikrai nestokojo, bet kokia sklaida be šiuolaikinės stebėsenos? Tik uždarbis fragmentinės informacijos skleidėjams. Matyt, stokojo supratimo, noro, veiksmų.
Taigi suvokimą, kad ir iš esmės, ir pagal galimybes daugiabučių renovacijoje atsinaujinantys energijos ištekliai turi užimti reikšmingesnę vietą, turi lydėti techninė ir finansinė parama galutiniams vartotojams, kvalifikuotas įgyvendinimas, priežiūra ir skaidri bei lengvai prieinama informacija apie rezultatus.
