Technologiškai šiuolaikinės IT pagrindu veikiančios sistemų automatikos galimybės leidžia tokiems paskirstytiems generatoriams įsijungti į bendruosius tinklus. Plėtojant tokius generatorius ilgainiui atsirado vadinamųjų išmaniųjų tinklų sukūrimo ir tobulinimo poreikis. Netoli fotovoltinių ir vėjo jėgainių naudojant elektrą tiesiogiai ar akumuliuojant, pasitelkiant ją šilumai gaminti, matyti akivaizdūs decentralizacijos privalumai. Įgijus deramą mastą reikia mažesnių teritorinių tiekimo, paskirstymo linijų, teritorinės energijos tiekimo sistemos tampa ne tokios pažeidžiamos, decentralizuojama tarša. Paskirstyto elektros generavimo mastai kol kas reguliuojami valstybės lygmeniu. Subalansuoto centralizuotos ir paskirstytos šilumos gamybos sprendinio savivaldybės teritorijoje jau dabar ieškoma rengiant specialiuosius savivaldybių šilumos ūkio planus. Be to, ir teisiškai jau nustatyta, kad elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Reikia išnaudoti šias galimybes įgyvendinant pilotinius projektus, telkiant valstybės, savivaldybės ir šioje srityje dirbančio verslo paramą iniciatyviems vartotojams.
Sąlyga – sumanus naudotojas
Kalbant apie bet kokius šiuolaikinius paskirstytus generatorius ar atsinaujinančius energijos šaltinius viena svarbesnių sąlygų – juos efektyviai naudoti. Taigi reikia sumanaus naudotojo. Turimas omenyje pastatas, ir žmogus, šiuolaikiškai mąstantis būsto savininkas. Pavyzdžiui, pastatas turi būti kitokių energinių charakteristikų nei dabar esantys seni namai. Privalu mažinti jam reikalingos energijos kiekį, kitaip vargu ar būtų galima pasiūlyti racionalius šiuolaikinius apsirūpinimo energija sprendinius. Technologijos, kurias būtų galima diegti modernizuojant senus pastatus, yra žinomos. Saulė, gruntas, vėjas ir oras – šiuos šaltinius vienaip ar kitaip būtų galima pasitelkti, tik prieš tai reikia turėti tokioms technologijoms deramą pastatą ir tuomet ieškoti sprendinių. Paprastai tariant, investicijos į naujas technologijas nėra pigios, ir kuo didesnis įrenginys, tuo brangiau jis kainuos, todėl prieš jį įsigyjant reikia sumažinti pastato energijos poreikius.
Vertinant pagal pastatų energinio naudingumo sertifikavimo sistemą, D energinio efektyvumo klasė nedera su sprendiniais diegti atsinaujinančius energijos šaltinius ar kitą decentralizuotą energijos generavimą. Tokio lygio pastatuose verčiau apsiriboti turimais energijos šaltiniais. Jeigu pastatai yra A ar B, kartais ir C energinio naudingumo klasės, jau verta svarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių taikymo galimybes. Teoriškai ir technologiškai šių ribojimų išimtis galėtų būti dalinis karšto vandens ruošimas saulės kolektoriuose ir bendrųjų patalpų apšvietimas fotovoltine elektra. Tačiau šių technologijų diegimas pastate, kurio bendrasavininkiai neįveikia pastato energinio efektyvumo didinimo kliūties, vargu ar įmanomas.
Reikia priminti, kad šilumos siurbliuose, katilinėse, kolektoriniuose saulės įrenginiuose yra integruotos informacinės technologijos, distancinis ir programuojamas valdymas, kartais susijęs su centralizuotomis sistemomis. Didžioji dalis šilumnešių šiose sistemose jau nėra vanduo. Tokioms sistemoms reikalingos kvalifikuotos priežiūros paslaugos, vartotojų susidomėjimas ir noras imtis veiksmų. Taigi reikia sumanaus vartotojo.
Galimi šaltiniai
Saulės kolektoriai. Jų naudojimas tam tikrą metų laiko dalį karštam vandeniui ruošti turėtų būti priimtinas daugeliui. Sąlygos įrengti saulės kolektorius palankios – ant daugiabučių namų stogų. Dirbant tarptautiniame CONCERTO projekte teko susipažinti su Amsterdame (Nyderlandai) renovuojamo kvartalo pavyzdžiu. Ten ant daugiabučių stogų montuojant saulės kolektorius apsieinama be didelių individualių skaičiavimų. Tiesiog centralizuotai apšildomų 11-os daugiabučių pastatų kvartale numatyta, kad vienam butui turi tekti kvadratinis metras saulės kolektorių ploto.
Priešpriešos tarp centralizuoto šilumos tiekimo ir decentralizuoto saulės kolektorių naudojimo nėra, nes visą energinį ūkį prižiūri ta pati įmonė. Ji glaudžiai bendradarbiauja su kvartalo bendruomene, todėl skaičiuojama, kuriuos išteklius kada labiau apsimoka naudoti. Tiesa, projektas teikia 25 eurų paramą kiekvienam kvadratiniam kolektorių metrui. Panašių sprendimų nepavyksta rasti analogiškame Birštone bandomame įgyvendinti Europos Sąjungos CONCERTO projekte, nes administraciniame lygyje daugiau ieškoma, kodėl to negalima daryti, negu siekiama įgyvendinti.
Panašių į Amsterdamo kvartalą pavyzdžių, reikia tikėtis, atsiras ir administruojančioms įmonėms dirbant pagal naująją daugiabučių modernizavimo programą Lietuvoje. Suprantama, jeigu namai aukšti, be skaičiavimų ir papildomų sprendimų neapsieinama, nes paprasčiausiai norimam kolektorių skaičiui stogo ploto gali neužtekti. Saulės energijos naudojimas visuose pastatuose gali būti sprendžiamas architektūrinėmis priemonėmis, bet esamuose renovuojamuose pastatuose ši galimybė ribota. Sprendiniai patalpas šildyti pasitelkiant saulės kolektorius nagrinėtini tik B ir A klasės pastatuose.
Fotovoltiniai saulės moduliai. Jų naudojimas irgi būtų naudingas ir nesudėtingas. Pasitelkus LED lemputes galima apšviesti bendrojo naudojimo patalpas ir taip sumažinti mokėjimus už komunalines paslaugas. Pavyzdžių, kaip tai padaryta, yra ir Lietuvoje, tiesa – naujos statybos daugiabučiuose. Įsivaizduokime, kad vietoj 100 W elektros lemputės užtektų tik 5 W – sutaupymas akivaizdus. Sistemai, žinoma, reikėtų akumuliatorių, tačiau tokia technologija tikrai vilioja. Jeigu nors maža dalis paramos fotovoltiniam elektros generavimui būtų tekę savo reikmėms elektrą naudojantiems renovuojamų daugiabučių gyventojams, jau dabar turėtume gražių pavyzdžių, daugiau patirties.
Šilumos siurbliai. Pasitelkus juos renovuojamus daugiabučius namus technologiniu požiūriu galima aprūpinti reikiamu šilumos kiekiu. Tačiau ekonomiškai tai vargu ar bus priimtina, išlaidos būtų neracionalios. Tam, kad šilumos siurblius būtų ekonomiškai naudinga diegti C ar net B klasės pastatuose, ši technologija turėtų būti derinama su kitais šilumos šaltiniais. Kokie jie galėtų būti? Pirmiausia – pastato ar centralizuotai šilumą tiekianti katilinė. Arba papildomas tiesioginis šildymas elektra, tiesa, šiuo atveju kiek baugina elektros kaina.
