Specialistai teigia, kad namo renovacija sietina ne tik su mažesniais mokesčiais būsto išlaikymui, bet ir su papildomomis naudomis: vidaus temperatūros ir drėgmės pastoviu užtikrinimu, pelėsio prevencija, triukšmo mažinimu bei didėjančia nekilnojamojo turto verte, gerėjančia socialine infrastruktūra, besikeičiančiu architektūriniu vaizdu.

Efektyvus energijos vartojimas padeda sumažinti jos nepriteklių

Per porą pastarųjų dešimtmečių Lietuvoje atsirado ženkli skirtis tarp naujos statybos energiškai efektyvių namų ir didžiosios dalies namų ūkių, kurie gyvena senos statybos būstuose. Senos statybos daugiabučiai neapšiltinti, o šiluma paskirstoma neefektyviai ir netolygiai, dėl techninių priežasčių nėra galimybės butuose reguliuoti šilumą, dalyje pastatų aukštų (viršutiniuose arba apatiniuose) net ir šildymo sezono metu temperatūra nesiekia minimalių higienos normų.

Specialistų teigimu, efektyvus energijos vartojimas gali padėti sumažinti jos nepriteklių. Atitinkamos priemonės yra skirstomos į šias grupes: pastatų ir įrenginių energijos efektyvumo didinimas (renovacija) ir vartotojų elgsenos pokyčiai. Energijos nepriteklius Lietuvoje yra ypač didelė miesto teritorijose gyvenančių šeimų problema. Be to, butuose gyvenančios šeimos yra ypač jautrios energijos nepritekliui, todėl itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas daugiabučiams pastatams ir jų gyventojams.

Taupoma šiluminė energija

Nustatyta, kad sename daugiabutyje šilumos nuostolių patiriama: 11 proc. per neapšiltintą stogą, 26 proc. per nesandarius langus, 38 proc. – per neapšiltintas namo išorines sienas. Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programoje nurodytos konkrečios namo energinį efektyvumą didinančios priemonės: nuo išorinių sienų ir stogo ar perdangos pastogėje apšiltinimo iki šildymo sistemos pertvarkymo ar keitimo bei atsinaujinančių šaltinių diegimo, todėl labai svarbu, kad rengiant investicinį planą būtų parinktos konkrečiam namui reikalingos priemonės, o projektavimo etape priimti ekonomiškai pagrįsti ir gyventojams patogūs sprendimai. „Svarbu, kad atnaujinus daugiabutį būtų pasiekta ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų, lyginant su suvartota šilumine energija iki pastato atnaujinimo“, – teigia BETA projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.

Kasmet atliekamo atnaujintų daugiabučių energinio audito duomenimis, atnaujinus daugiabutį, vidutinis faktinis energijos sutaupymas 63 proc., kai kuriuose pastatuose – apie 70 proc. (daugiausiai 87 proc.) arba apie 72,2 kWh/m² per metus, o CO2 emisijų sumažinama 170 tūkst. tonų per tą patį laikotarpį.

Numatyta, kad Lietuva ir toliau teiks prioritetą daugiabučių pastatų atnaujinimui, sieks mažinti vartotojų išlaidas už šildymą ir gerinti gyvenimo sąlygas daugiabučiuose. Toliau bus įgyvendinama Daugiabučių pastatų atnaujinimo programa ir planuojama, kad kasmet bus renovuojama beveik 500 daugiabučių, sutaupoma po 100 GWh energijos. Pirmenybė bus teikiama daugiabučiams, kurie buvo pastatyti vadovaujantis iki 1993 m. galiojusiais Statybos reglamento techniniais standartais. Pagal šią priemonę iki 2030 m. pabaigos turėtų būti renovuota apie 5000 daugiabučių ir sutaupyta 5,5 TWh energijos.

Renovacijos nauda gyventojams

Pastatų renovacijai naudojant efektyvius šilumos izoliacijos sprendimus, galima ne tik gerokai sumažinti energijos suvartojimą, kai dėl blogai apšiltintų sienų, stogų ir rūsių ji tiesiog išeina į lauką. Gera šilumos izoliacija užtikrina nuolatinę ir komfortišką 21–25 laipsnių patalpų temperatūrą ir šaltą žiemą, ir karštą vasarą.

„Prieš renovaciją dauguma gyventojų galvoja, kad atlikus darbus, name bus šilčiau, mokės mažesnes sąskaitas, o pastatas iš išorės atrodys gražiau. Tačiau neįvertinama, kad tinkamai apšiltintuose namuose vidaus mikroklimatas daug geresnis negu, senuose, nemodernizuotuose pastatuose. Naudojant organinės kilmės izoliacines medžiagas užtikrinamas ir tinkamas oro judėjimas, ir drėgmės pasišalinimas iš pastato, taip užkertant sąlygoms susidaryti pelėsiui. Tai ypač svarbu norint mėgautis tinkamu mikroklimatu ir pajusti teigiamą renovacijos pokytį.“, sako dr. Andrius Buska, bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas.

Anot pašnekovo, nereikia pamiršti, kad šiltinimui skirti gaminiai turi būti ne tiktai puikiomis izoliacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos, bet ir teikti standartuose neminimą naudą – be kita ko, padidinti objekto priešgaisrinę saugą ir užtikrinti papildomą garso (akustinę) izoliaciją. Tiktai tada galima bus garantuoti viso pastato saugumą ir komfortą. Norint tai pasiekti geriausia naudoti aukštos kokybės ir ilgaamžius termoizoliacinius gaminius iš akmens vatos. O šilumos izoliacija iš ROCKWOOL akmens vatos užtikrina natūralią apsaugą nuo šalčio, karščio, triukšmo ir ugnies.

Didėja būstų vertė

Anot VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorės Eglės Randytės, renovuoto buto kaina iš karto šokteli 15–20 procentų. Naujo būsto besidairantys žmonės prioritetą vis labiau teikia ne tik buto vidui, bet ir visai aplinkai – kiemui, šalia esantiems parkams, automobilių stovėjimo aikštelėms, mokykloms, darželiams, galimybėms naudotis viešuoju transportu ir pan. Daugelyje geriausių Vilniaus vietų stovi senos statybos daugiabučiai. Daugelis tų namų yra nerenovuoti ir jų kaina kartais neatitinka rinkos kainos. „Kaip pavyzdį galiu pateikti butų kainas Žirmūnų mikrorajone: nerenovuotame name 45–50 kv. metrų ploto butas kainuoja apie 60 tūkst. eurų, o renovuotame – 70–80 tūkst. eurų“, – sako E. Randytė.

Svarbus namų ir aplinkos atnaujinimas

E. Randytės nuomone, kompleksinis namų ir aplinkos atnaujinimas turi labai didelę reikšmę gyvenimo kokybei, todėl Vilniaus miesto Savivaldybė nuo šių metų startavo su nauja skatinimo programa ir savo lėšomis atnaujina tas daugiabučių namų teritorijas, kiemus (kitaip kaimynijas), kuriose yra daugiausia atnaujinta namų. „Šiais metais sutvarkysime 27 tokias kaimynijų teritorijas (kiemus), kuriuose yra 77 atnaujinti daugiabučiai namai. Tai yra iš viso apie 16,5 ha teritorija. Tokiu būdu Savivaldybė skatina gyventojus priimti sprendimą atnaujinti savo daugiabutį namą“, – pasakoja E. Randytė.

Žirmūnų trikampio projektas yra vienas iš unikalių pavyzdžių Vilniaus mieste. Per ateinančius dvejus metus 52 ha Žirmūnų trikampio teritorija pasikeis neatpažįstamai. Kvartale, kurį riboja Žirmūnų, Minties ir Tuskulėnų gatvės bus atnaujintos viešosios erdvės – įrengti ar rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos sporto ir aktyvaus poilsio aikštelės, įrengti rekreaciniai pėsčiųjų takai. Šalia įrengiamų takų ir aikštelių bus įrengtas apšvietimas, mažoji architektūra ir želdiniai.

Atnaujintoje, sutvarkytoje aplinkoje visada jaukiau. Gyvenamosios aplinkos kokybės vertinimo studijos ir apklausos rodo, kad atnaujintas pastatas ir aplinka yra vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių.