Kiekvienas atvejis yra individualus – specialistai taip dažniausiai atsako į klausimus, kurias gelžbetonio konstrukcijas labiau verta rinktis: surenkamąsias ar monolitines. Ir vienos, ir kitos turi privalumų bei trūkumų. Todėl iš anksto nuspręsti, kurios yra pranašesnės – labai sunku.
Tvirtinimas – visai kitoks
Kiekvienas statytojas pagal konkrečią situaciją sprendžia, kurias konstrukcijas labiau verta rinktis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. Juozas Valivonis surenkamąsias konstrukcijas patartų naudoti ten, kur norima pastatyti greitai ir pigiau. Kai darbo jėga tiek daug nekainuodavo, labiau apsimokėdavo lieti monolitines konstrukcijas.
„Šiuolaikinėse gamyklose įdiegtos modernios technologinės linijos, dalį darbų galinčios automatizuoti, tad reikia mažiau brangios darbo jėgos. Anksčiau statybų kompanijos galėdavo samdyti daug darbininkų, o dabar tai – jau prabanga. O ir surenkamųjų konstrukcijų kokybė gali būti geresnė. Gamyklose, kur elementai gaminami ne pirmą dieną, kur yra gerai sureguliuotos technologinės linijos, būna gerokai mažesnės matmenų ir betono stiprio nuokrypos, negu liejant konstrukcijas statybų aikštelėje“, – kalbėjo prof. J. Valivonis.
Vienu svarbesnių surenkamųjų konstrukcijų patobulinimų J. Valivonis įvardijo konstrukcijų jungtis. Anksčiau surenkamosios konstrukcijos tarpusavyje buvo jungiamos suvirinant. Tačiau taip kildavo pavojus, kad po kurio laiko tokia jungtis koroduos ir pasidarys nepatikima. Dėl to renovuojant senus blokinius daugiabučius svarbu patikrinti ir laikomųjų konstrukcijų jungtis. Pavyzdžiui, apšiltinus fasadą, bet nepatikrinus, ar plokščių ir balkonų jungtys tvirtos, ilgainiui galima patirti skaudžių padarinių.
Dabar surenkamųjų laikomųjų konstrukcijų jungtys yra visai kitokios. Dažniausiai naudojamos nevirintinės jungtys. Dėl to tampa paprastesnis ir lengvesnis jų montavimas.
Technologinės naujovės
Monolitinių konstrukcijų privalumas – jas galima padaryti mažesnes, t. y. sijos gali būti mažesnio skerspjūvio, o perdangos – plonesnės. Kadangi surenkamosioms konstrukcijoms sujungti pastaruoju metu dažniausiai naudojamos lanksčiosios jungtys, siekiant išlaikyti tokias pat apkrovas, surenkamosios konstrukcijos yra masyvesnės.
Tačiau ir naudojant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas, ir liejant monolitines galima pastatyti bet kokios paskirties pastatą. Monolitas patikimesnis dėl standžių mazgų. Tačiau prof. J. Valivonis atkreipė dėmesį, kad patikimumo negalima nustatyti lyginant skirtingas konstrukcijas.
Daug kas priklauso nuo atliktų darbų kokybės.
Ir surenkamąsias, ir monolitines konstrukcijas inžinieriai tobulina siekdami išgauti kuo geresnes jų ypatybes: laikomąją galią, standumą, ilgaamžiškumą, patikimumą. Kartu norima ir mažinti pačių konstrukcijų svorį.
Viena naujovių – monolitinės perdangos su tuštumas formuojančiais plastikiniais elementais. Jų Lietuvoje buvo siūloma ir anksčiau, tačiau plastikiniai tuštumas formuojantys elementai buvo importuojami. Neseniai lietuviai patys sukūrė ir pagamino tokius elementus. Bendradarbiaujant VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedrai ir bendrovei Panevėžio statybos trestui jau atlikti pirmieji monolitinių perdangų su tuštumas formuojančiais plastikiniais įdėklais tyrimai. Pastaruoju metu toliau atliekami šių perdangų konstrukcinių sprendinių ir skaičiavimo metodų tyrimai.
Pirmosios plokštės jau išbandytos VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų laboratorijoje. Lengvesnio tipo tuštumėtųjų monolitinių perdangos plokščių įdėklus numatoma gaminti iš plastiko atliekų. Tai labai svarbu gamtosaugiškai. Įrengiant tokias perdangas sprendžiama plastiko atliekų naudojimo problema, taip pat betono mažinimo klausimas. Kai kuriais atvejais gaminant surenkamąsias ar monolitines gelžbetonio konstrukcijas tikslinga armatūrą iš anksto įtempti.
„Projektuotojams dažnai svarbu išgauti kuo didesnį atstumą tarp atramų – kad būtų atlaikoma kuo didesnė apkrova, o konstrukcijos būtų kuo lengvesnės. Naudojant išankstinio armatūros įtempimo technologiją mažėja konstrukcijų įlinkis ir didėja atsparumas pleišėjimui. O norint jas dar palengvinti, formuojamos tuštumos, pavyzdžiui, naudojant plastiko įdėklus. Taip sumažinant konstrukcijos svorį galima tokiu pat santykiu padidinti naudojimo apkrovą“, – aiškino prof. J. Valivonis.
Kurias konstrukcijas naudojant galimi didesni tarpatramiai? Technologiškai nėra skirtumo, nes ir konstrukcijas gaminant gamykloje, ir liejant monolitines galima naudoti išankstinio armatūros įtempimo technologiją. Standžia jungtimi sujungus surenkamąsias konstrukcijas (sijas, plokštes), gaunamos bemaž tokios pat charakteristikos. Skirtumą tuomet galima matuoti nebent darbų atlikimu. Statybvietėje atlikti darbus kiek sudėtingiau, reikia daugiau laiko pasiruošti.
