Rekordinėms būsto kainoms įtakos dar turi 2021 metais susiformavęs optimizmas

2022 spalio 18 d.
viesieji pirkimai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 2,2% (2022 metų rugpjūtį taip pat buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,7% (2022 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 22,0%).

2022 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.504 Eur (+59 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 2,2%, 1,7% ir 1,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.671 Eur (+32 Eur/m²), 1.588 Eur (+33 Eur/m²), 1.064 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.051 Eur (+14 Eur/m²).

Per metus (2022 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2021 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 26,1%, Kaune – 19,3%, Klaipėdoje – 18,2%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,8%.

„Naujausi būsto rinkos duomenys rodo, kad rudeniop pirminėje butų rinkoje pirkėjai nuspaudė stabdžius ir naujų susitarimų dėl butų įsigijimo skaičius sumenko iki itin žemo lygio. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalies sostinės pirminėje rinkoje realizuota tik kiek daugiau nei 270 butų. Pastarąjį kartą tokį žemą aktyvumą pirminėje rinkoje fiksavome tik 2012 metais ir 2020 metais pirmosios COVID-19 bangos metu. Tuo tarpu antrinėje senesnės statybos butų rinkoje pardavimų apimtys išlieka pakankamai gausios. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota šiek tiek daugiau nei 2.300 arba 14% mažiau nei 2021 metų rugsėjo mėnesį. Nepaisant to, kad pirkėjų aktyvumas šalies antrinėje butų rinkoje mažėja jau nuo 2022 metų kovo mėnesio, tačiau bendras sandorių skaičius laikosi 2019-2020 metų lygyje ir didesnio nuosmukio dar nėra fiksuojama.

Kalbant apie butų pardavimo kainas, tai akivaizdžių neigiamų pokyčių dar nematome, išskyrus mažėjančius kai kurių pardavėjų lūkesčius, kurie jau nėra tokie optimistiški kaip anksčiau ir tam tikrai atvejais galima matyti šiek tiek mažėjančias parduodamo būsto pasiūlymų kainas. O vertinant pastaraisiais mėnesiais faktiškai įregistruojamų butų sandorių pardavimo kainas, matome, kad būsto rinka išlieka savo kainų pike. Pavyzdžiui, analizuojant didžiausią Vilniaus butų segmentą – senos statybos butus gyvenamuosiuose mikrorajonuose, jų kainos jau su kaupu viršija pardavimo kainas buvusias ankstesniame jų pike 2007–2008 metais. Ir didžiausias šių kainų pokytis fiksuojamas per pastaruosius 12 mėnesių. Įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių analizė rodo, kad tipiniuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose butų pardavimo kainos per metus augo net 20-40%. Pavyzdžiui, vienoje didžiausių pagal gyventojų skaičių Fabijoniškių seniūnijų, 2022 metų liepos–rugsėjo mėnesiais 1987–1991 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana sudarė 2.117 Eur/kv. m. Ir ši pardavimo kaina yra net 43% didesnė nei 2021 metų tą patį laikotarpį. Šeškinėje senos statybos blokiniuose namuose kvadratinio metro kainos mediana per metus ūgtelėjo 36% iki 2.012 Eur, Pilaitėje augo 33% iki 1.984 Eur, o pavyzdžiui Karoliniškėse kainos per metus ūgtelėjo 18% iki 1.809 Eur. Jeigu dar prieš metus šiuose sostinės mikrorajonuose pardavimo kainos buvo iki dešimtadalio žemesnės nei ankstesnio kainų piko laikotarpiu (2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje), tai šiuo metu jos su kaupu viršijo visus ankstesnius kainų rekordus. Paprastai tariant, po itin spartaus būsto kainų augimo 2021-2022 metais, bent jau šalies sostinėje, visi būsto segmentai yra brangiausi per visą šalies istoriją.

Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad šiuo metu gyvename itin aukštos infliacijos aplinkoje, kuomet sparčiai brangsta ne tik nekilnojamojo turto kainos, bet ir visos kitos prekės ir paslaugos. Skaičiuojant būsto pardavimo kainų pokyčius, matome, kad reikšmingą įtaką galutinei nekilnojamojo turto kainai turi ir jo įrengimo kaštai, kurie dažnai sudaro nemažą nekilnojamojo turto kainos dalį. Pastaruoju metu itin sparčiai brangusios būsto įrengimo ir apstatymo medžiagų bei remonto darbų kainos, pastebimai atsispindi ir galutinėje būsto kainoje. Pavyzdžiui, sostinės tipiniuose gyvenamuosiuose rajonuose jau fiksuojame butų pardavimo sandorius, kuomet už naujai įrengto buto senos statybos blokiniame name vieną kvadratinį metrą pirkėjai sumoka daugiau nei 2.500 Eur/kv. m. Dar prieš metus nieko panašaus nefiksavome. Todėl nepaisant būsto rinkoje pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažėjančio optimizmo, faktinėse būsto kainose šiuo metu vis dar matome 2021 metais suformuotų lūkesčių inerciją“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Komentarai