Bene kiekvieno architekto svajonė yra sukurti ryškų, matomą pastatą, kuris taptų viso miesto ar bent jau aplinkinio rajono simboliu. Beveik kiekvieno miesto likimas ir troškimas – tokių pastatų ženklų, kurie kurtų miesto įvaizdį, darytų jį atpažistamą, turėti ne vieną. Lietuvos miestuose pastatų ženklų, išsiskiriančių savo aukščiu, gabaritais ar architektūrinės kalbos ryškumu, paliko ir ankstesnės epochos, tačiau ypač daug jų iškilo atkūrus nepriklausomybę Lietuvos miestų panoramose. Ar jais džiaugiamės? Kokia įtaką ši architektūra padarė mūsų miestams, jų įvaizdžiams?

Ar „ženkliška“ architektūra gali būti korektiška ir nedominuojanti? Į ką ji orientuota – socialinius miestiečių poreikius ar verslo bei turistų interesus? Kokia yra tokios architektūros išliekamoji vertė? Prieš kelias savaites Kauno architektūros festivalio Forume, užsienio ir Lietuvos architektai, architektūros tyrėjai diskutavo tema: „Įženklinantys pastatai: įtvirtinantys ar griaunantys miesto tapatybę?“.

Šioje laidoje – pokalbis apie kultūros pastatus ir apie tai, kaip jie kuria miesto identitetą, tampa ne tik vizualiais ženklais, bet ir demokratiško miesto turinio erdvėmis. Pašnekovai: Ole Gustavsen, Norvegijos biuro Snohetta partneris, Oslo architektūros ir dizaino universiteto rektorius ir Šiaurės ir Baltijos Architektūros akademijos rektorius. Ole taip pat buvo ir Nacionalinės koncertų salės Vilniuje tarptautinio architektūrinio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas.

Antrasis pašnekovas – minėto konkurso nugalėtojas, architektas iš Ispanijos, biuro Arquivio vadovas Daniel Fraile. Trečiasis – tame pačiame konkurse ketvirtą vietą pelnęs architektas Fernando Jerez iš biuro SMAR, kuris, beje, laimėjo Mokslo salos Kaune architektūrinį konkursą, vykusį prieš kelis metus. Prie diskusijos prisijungs ir architektas Audrius Ambrasas.

Laidos bus transliuojama per „Žinių radiją“, gruodžio 12d. 14:35 val.

Pokalbio vaizdo įrašo ieškokite archyve: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/reikia-architekto