Tačiau ar investicijos į viešąją infrastruktūrą gyventojus prarandantiems regionams buvo racionalu – didelis klausimas. Taip, atnaujinome viešąsias erdves, bet neturime žmonių, kurie dirbtų ir naudotųsi tomis viešosiomis erdvėmis. Tas pats pasakytina ir apie kitus sprendimus.
Vienas iškalbingiausių pavyzdžių – Visaginas. Ignalinos regionui buvo skirta nemažai lėšų, tačiau jis nesugebėjo išspręsti kertinių problemų. Pinigai buvo išleisti renovacijai, šildymo kainoms mažinti, viešosioms erdvėms tvarkyti, tačiau visiškai nepasirūpinta, kaip pritraukti investuotojų, kurie įdarbintų regiono darbo jėgą. Uždarius atominę elektrinę bedarbiais liko 2 tūkst. žmonių, turintys aukščiausią kvalifikaciją branduolinės fizikos srityje. Šiandien situacija tokia, kad Visaginas per metus praranda po 3 proc. žmonių, dauguma jų – darbingo amžiaus gyventojai.
– Ar vertindamas 2007–2014 metų ES finansavimo perspektyvas galite įžvelgti optimistiškesnių prognozių?
– Pagal numatytas priemones šį laikotarpį europinės lėšos, manyčiau, bus naudojamos kiek racionaliau. 6 didieji Lietuvos miestai gauna pinigų tikslinėms teritorijoms, o 23 savivaldybės dėl skiriamų lėšų naudojimo turės apsispręsti pačios. Pavyzdžiui, Klaipėdoje tikslinei miesto teritorijai planuojama išleisti apie 23 mln. eurų. Žinoma, tai gana menkas finansinis indėlis, regiono raidos pokyčiams turėsiantis mažą įtaką. Tačiau miesto mastu tikslinės teritorijos kvartalas tikrai jus visų pirma socialinį ir kultūrinį suaktyvėjimą.
Šiuo ES planavimo laikotarpiu regionai turės didesnę galią apsispręsti dėl lėšų naudojimo krypčių. Tačiau ar ES lėšos nenueis tik kosmetiniam infrastruktūros gerinimui – atviras klausimas. Pavyzdžiui, centrinė Didžiosios Britanijos valdžia tikslinių lėšų regionams skiria turėdama gerokai didesnį ekonominį išskaičiavimą. Vienas investuotas svaras sterlingų turi pritraukti penkis privačių investicijų svarus. Alternatyviai vienas išleistas svaras turi generuoti 10 svarų papildomą apyvartą regiono ekonomikoje. Lietuvoje tokia investicijų vertinimo praktika kol kas nėra įprasta, nes nesivadovaujame sąnaudų ir naudos analize, neskaičiuojame investicijų grąžos. Prioritetai išlieka gerovės kūrimas, o ne ekonomikos skatinimas.
– Kaip vieną projektų, kuris būtų artimas britiškajam investicijų į regioninę plėtrą modeliui, minite siekį į Klaipėdą pritraukti užsienio universitetą.
– Jei regioniniams projektams vykdyti turėtume tokius pat parametrus kaip britai, šis projektas pasiteisintų visais šiais parametrais. Didžiosios Britanijos Tysaido universiteto ir Bradfordo koledžo atėjimas į Klaipėdą taptų stipraus virsmo postūmiu visame regione. Mieste būtų sukurta per 500 naujų kvalifikuotų darbo vietų mokslo įstaigose, atsirastų apie 4 tūkst. naujų gyventojų, 70 proc. studentų būtų ne iš Lietuvos. Kontingentas – jauni, šeimas kuriantys, mokūs, išsilavinę imigrantai. Šiuo projektu itin susidomėjo Jono kalnelio teritorijos plėtotojai – „Verdispar“ kompanija svarsto galimybę atgaivinti savo planus išplėtoti 800 butų kvartalą ir paversti juos apartamentais studentams. Kartu su universitetu planuojančios ateiti dvi britų įmonės jau dabar galėtų įsteigti 250 naujų darbo vietų studentams.
