Į klausimą, kuo išsiskiria Raseinių rajonas, atsakymo dažnas ieško ilgokai. Ir galiausiai būna pasakoma, kad ko nors identiška šis rajonas neturi, veikiau yra toks, kuris susitaikęs su pozicija, kad nėra reikalo šokti aukščiau bambos. Vertinant verslo aplinką, galima išskirti gana neblogą geografinę padėtį, nes rajonas yra netoli Kauno, jį kerta nemažai transporto magistralių. Ar šį privalumą pavyksta išnaudoti – kitas klausimas.
Regimos vizijos
Raseiniai – vienas seniausių Lietuvos miestų, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1253 metų. XV–XVIII amžiuje tai buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras. Raseinių rajoną galima apibūdinti kaip vieną centrinių Lietuvoje, nes rajono savivaldybės teritoriją kerta tarptautinės reikšmės transporto koridoriai: automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Ryga–Kryžkalnis–Tilžė ir geležinkelio koridorius Ryga–Tilžė. Todėl rajono savivaldybę galima vadinti didelių transporto infrastruktūros plėtros galimybių arealu.
Vizijose Raseiniai save mato kaip modernų Rytų ir Vidurio Europos piligrimystės centrą, kuriame patogu ir saugu gyventi, patrauklu investuoti ir malonu svečiuotis. Tam, kad šios vizijos būtų įgyvendintos, numatyta skatinti gilintis į dvasines vertybes, formuoti krašto, kuriame gyvena geri, svetingi gyventojai, dori, sąžiningi verslininkai, įvaizdį, pritraukiant turistų ir investuotojų. Taip pat siekiama prisidėti prie bendros Kauno regiono plėtros vizijos įgyvendinimo – joje Kauno apskritis matoma kaip modernus Rytų ir Vidurio Europos žinių ekonomikos regionas, europinis mokslo, aukštųjų ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo židinys.
Tam, kad Raseinių rajone būtų patogu gyventi, numatyta užtikrinti aukštą gyventojų gyvenimo kokybę sukuriant efektyvią, kokybišką ir visiems prieinamą švietimo sistemą, visų gyventojų grupių poreikius tenkinančią sveikatos, socialinių, kultūros ir sporto paslaugų infrastruktūrą, modernizuoti inžinerinę vandentvarkos bei kelių infrastruktūrą.
Tam, kad Raseinių rajonas būtų patrauklus investuoti, valdžia yra numačiusi gerinti verslo sąlygas, ypatingą dėmesį skirdama inžinerinei vandentvarkos ir kelių infrastruktūrai modernizuoti, tarptautinių rajono savivaldybės ryšių plėtrai. Norima skatinti plėtoti konkurencingą, aukštesnę pridėtinę vertę rajonui kuriančią pramonę, žemės, žuvininkystės, miškų ir maisto ūkį, su piligriminiu ir kultūriniu turizmu susijusį verslą, orientuotą į efektyvų vietos išteklių naudojimą.
Pagrindinės problemos
Nors pabrėžiama patogi geografinė Raseinių rajono padėtis verslui plėtoti, o savivaldybėje yra valstybės ir privačios nuosavybės teritorijų, tinkamų užsienio investicijoms, yra ir nemažai problemų, kurios gali būti rimta kliūtis palankiai investicinei aplinkai kurti.
Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad nepakankamai formuojamas patrauklus rajono savivaldybės įvaizdis pritraukiant tiesioginių investicijų. Nėra tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo, skatinimo programos, kurioje būtų nustatyti tiksliniai sektoriai, tikslinė tiesioginių užsienio investicijų rinka, pageidaujamos investicijų formos. Taip pat trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbininkų, nes kvalifikuoti darbuotojai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ar užsienį.
