Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) vadovas Giedrius Valuckas įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ projektas suveiks kaip didelė paskata į Lietuvą privilioti dar daugiau investicijų, plėtoti veiklą Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) bei vystyti pridėtinę vertę kuriančią perdirbimo pramonę.
„Lietuva atsidurs labai patogioje vietoje tarp Azijos ir Europos, kur susieis dviejų standartų geležinkeliai, būsime taške, kur labai palanku plėtoti perdirbimo gamybą – žaliavas paversti pridėtinę vertę turinčiais produktais ir pristatyti galutiniam jų vartotojui, o tai kiekvienos ekonomikos siekis. Jau dabar mūsų geografinė padėtis yra palanki, o įgyvendinus strateginį projektą „Rail Baltica“, būsime dar konkurencingesni“, – neabejoja G. Valuckas.
Pasak LAFEZ vadovo, jau dabar 85 proc. LEZ teritorijose įsikūrusių įmonių – gamyklos, dauguma savo sričių lyderiai, kurios Lietuvą pasirinko ne tik dėl palankių ekonominių sąlygų, bet ir dėl geografinės padėties. Iš čia gana lengvai pasiekiami ir tiekėjai, ir rinkos, kuriose platinama produkcija.
„Gamybos įmonėms labai svarbi tiekimo grandinė, kad logistika būtų kuo paprastesnė ir mes tiesiog privalome tai išnaudoti. Jau dabar Lietuva gana lengvai pasiekiama geležinkeliu iš Azijos, veikia neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, palyginti lengvai vilkikais pasiekiama visa Europa, o nutiesus „Rail Baltica“ krovinių gabenimas šia kryptimi bus dar paprastesnis“, – sako G. Valuckas.
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, „Rail Baltica“ investuotojams bus patraukli ne tik kaip krovinių gabenimo arterija, bet ir dėl daugiau priežasčių.Visų pirma – geležinkelis yra laikomas viena ekologiškiausių transporto priemonių, o tai ne vienai LEZ įsikūrusiai įmonei yra labai svarbu.
„Lietuvoje gal tam tiek reikšmės dar neteikiame, tačiau progresyvioms tarptautinėms kompanijoms ekologija yra labai svarbus faktorius. Ir tai, kad tarp Lietuvos ir Europos krovinius bus galima gabenti geležinkeliu yra labai svarus argumentas investicijoms rinktis Lietuvą“, – pasakoja LAFEZ vadovas.
Taip pat „Rail Baltica“ svarbi ir kaip priemonė keliauti. Pasak G. Valucko, tikrai ne iš visų Europos miestų į Lietuvą patogu keliauti lėktuvais, ypač dabar, pandemijos metu. Tad geležinkelis bus puiki priemonė atvykti specialistams, kuriems reikia fiziškai apsilankyti gamyklose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos, „Rail Baltica“ itin patogu bus naudotis Kauno ir Panevėžio LEZ įmonėms, šalia kurių drieksis naujasis geležinkelis, iš kitų LEZ „Rail Baltica“ bus lengvai pasiekiama vilkikais, o iš kai kurių, pavyzdžiui Klaipėdos LEZ, ir geležinkeliu.
„Rail Baltica” – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Pagal „Rail Baltica“ projekto parametrus keleivinių traukinių projektinis greitis sieks net 249 km/val., o krovininių – 120 km/val.
Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione. Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“.
