Nepaisant pandemijos COVID-19, „Rail Baltica“ projektas ne tik nesustojo, bet spartina procesus – ruošiamasi įgyvendinti sudėtingiausią ir didžiausią europinės vėžės geležinkelio tiesimo etapą Lietuvoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos. Specialistų teigimu, šis geležinkelis ne tik suteiks naujų galimybių keliautojams, verslininkams, didesnį saugumą regione, bet taps ir puikia karjeros vieta pačių įvairiausių specialybių žmonėms, tarp jų kelių bei geležinkelių inžinieriams.

„Dabartiniai abiturientai, besirinkdami specialybę, kartais suabejoja dėl kelių ir geležinkelių inžinieriaus profesijos pasirinkimo – juk kai baigs mokslus „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ projektai bus įgyvendinti, statiniai pastatyti. Tad ar bus darbo? Iš tiesų, įgyvendinus projektus kelių ir geležinkelių inžinierių darbas nepasibaigia. Pastatytą infrastruktūrą reikia prižiūrėti, pritaikyti šalies ir Europos Sąjungos (ES) tikslams įgyvendinti. ES nustatytas vienas ambicingas tikslas – sukurti vieningą Europos susisiekimo sistemą nevaržomam, greitam, patogiam bei saugiam žmonių ir prekių judėjimui. Kiekviena transporto sistema reikalauja nuolatinės bei periodinės priežiūros, todėl reikia naujų, šiuolaikinių monitoringo technologijų ir jas išmanančių specialistų“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas, doc. dr. Viktoras Vorobjovas.

2018 metais, siekiant užtikrinti, kad „Rail Baltica“ darbams nepritrūktų inžinierių, Susisiekimo ministerija , kartu su projekto vykdytoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su VGTU, pagal kurį atsižvelgiant į „Rail Baltica“ poreikius buvo koreguotos studijų programos, praktinių užsiėmimų laboratorinės bazės, planuojamos studentų praktinės užduotys. Analogiškas susitarimas pasirašytas ir su Kauno technologijų universitetu.

Remiantis 2017 metais atlikta kaštų ir naudos analize, viso 870 km ilgio geležinkelio statybai trijose Baltijos šalyse prireiks apie 13 tūkst. įvairių profesijų darbuotojų, iš jų apie 1000 – geležinkelių ir kelių inžinierių. Vien Lietuvoje reikės ne mažiau kaip 300 inžinierių, o iš viso – apie 6 tūkst. darbuotojų.

„Mūsų skaičiavimais „Rail Baltica“ Lietuvoje jau sukūrė apie 3 tūkst. naujų darbo vietų, tarp jų aukštos kvalifikacijos specialistams. Šiuo metu intensyviai ruošiamės atkarpos nuo Kauno iki Panevėžio statyboms, baigiami rengti projektai, rengiamos rangos darbų konkursų sąlygos, tad statybinė technika būsimo „Rail Baltica“ geležinkelio vietoje pradės veikti jau greitai ir, žinoma, reikės daug įvairių sričių specialistų. Kiek žinau, rangovai su jų trūkumu susiduria nuolat, dalis specialistų dirbti atvyksta iš užsienio, tad „Rail Baltica“ atveria gana plačias galimybes aukštosioms mokykloms parengti tų profesijų atstovus, kurie praktiškai dar nebaigę studijų turės darbą“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Pasak V. Vorobjovo, kelių ir geležinkelių inžinierių specialybė patraukli tuo, kad Lietuvoje vis dar skiriama dėmesio šiuolaikinės infrastruktūros sukūrimui bei jau sukurtos ir senėjančios infrastruktūros monitoringui bei priežiūrai. Specialistų, kurie suprastų tiek kelių, tiek geležinkelio infrastruktūros projektavimo, statybos ir priežiūros specifiką trūksta, tad atsiveria plačios karjeros galimybės.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia nekeičiant gyvenamosios vietos inžinieriams dalyvauti projektuose ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gerinant susisiekimo infrastruktūrą bei sudarant sąlygas naudotojams racionaliai judėti, realiu laiku gauti aktualią informaciją, priimti geriausius sprendimus reikės diegti naujausias informacinių ryšių technologijas ir intelektines transporto sistemas bei jas nuolat prižiūrėti. Visiems šiems tikslams reikia kelių ir geležinkelių inžineriją bei šiuolaikines technologijas išmanančių specialistų“, – sako VGTU Kelių katedros vedėjas.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio trasa eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, kur krovininiai traukiniai vyks maršrutu Jiesia-Rokai-HES-Palemonas, o keleiviniai – Jiesia-Kaunas-Palemonas. Latvijoje krovininiai traukiniai vyks maršrutu Panevėžys-Salaspils-Parnu, o keleivinių traukinių maršrutas iš Panevėžio drieksis per Rygos oro uostą ir Rygos geležinkelio stotį. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.