Seimo Audito komiteto vadovui inicijuojant diskusiją dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos į Klaipėdą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad tai yra strateginis klausimas – atšaka būtų naudinga Lietuvai, tačiau dėl jos dar reikia atlikti galimybių studiją.

„Kol kas tokios analizės neturime, bet rengiant ilgalaikę susisiekimo strategiją tai būtų vienas iš klausimų“, – BNS sakė M. Skuodis.  

„Tai strateginis klausimas, kurį norime įsivertinti su platesne vizija iki 2050 metų, ką mes norime daryti. Įsivaizduokime, jeigu turėtume greitąjį traukinį iki pat Klaipėdos. Situacija keistųsi visiškai“, – šią savaitę Audito komiteto posėdyje sakė ministras. 

M. Skuodis pabrėžė, kad „Rail Baltica“ atšakos link Klaipėdos trūkumą kol kas galėtų kompensuoti  intermodalinis terminalas.

„Leidžia perkrauti, bet nėra tokio greičio. Bet yra ir platesnis klausimas – uosto galbūt prijungimo  greitesne linija, bet nenoriu pamiršti greitojo traukinio linijos iki Klaipėdos“, – kalbėjo susisiekimo ministras. 

Z. Balčytis: atšaka – uosto konkurencingumo klausimas  

Audito komiteto vadovas, buvęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis sako, kad be šios atšakos Klaipėdos uosto galimybės konkuruoti su kaimyniniais uostais bus menkesnės – „Rail Baltica“ jungs Rygos ir Talino uostus.    

„Kroviniai, atėję į Klaipėdos uostą, būtų iškart pakraunami ant platformų ir vežami „Rail Baltica“ keliu iki pat Portugalijos“, – komiteto posėdyje aiškino Z. Balčytis, 2001-2007 metais socialdemokratų Vyriausybėse dirbęs susisiekimo ir finansų ministru.  

Z. Balčyčio teigimu, jei nebus „Rail Baltica“ atšakos į Klaipėdos uostą, kroviniai bus gabenami per Talino ar Rygos uostus, kurie generuos didžiulis jų srautus, o Klaipėda taps nekonkurencinga. 

„Lietuva turi savo uostą Klaipėdoje, kuris visada konkuravo ir konkuruoja su savo kaimynais – tokia sistema, bet mes neturime atšakos, tai kyla klausimas, kaip vešime savo krovinius, atgabentus į Klaipėdos uostą. Laivai plauks į Rygą, išsikraus, nes taip bus pigiau, ir iš Rygos tiesiog per mūsų teritoriją važiuos“, – kalbėjo Z. Balčytis. 

„Praktiškai „Rail Baltica“ yra skirta aptarnauti Talino ir Rygos uostus. Jie bus sugeneravę didžiulis krovinių srautus  ir labai abejoju, ar mūsų uostas taps konkurencingu netolimoje ateityje, pradėjus veikti „Rail Baltica“, – pridūrė jis. 

Parlamentaro teigimu, jeigu klausimas nebus sprendžiamas greitai, vėliau Lietuvai teks pačiai  projektuoti ir tiesti vėžę iki Klaipėdos: „Dabar reikia neprarasti laiko“.  

Pasak jo, tvirtinant „Rail Baltica“ projektą, atšaka į Klaipėdos uostą per Panevėžį buvo numatyta. 

„Rail Balticai“ trūksta 0,5 mlrd. eurų  

Pasak M. Skuodžio, 2021-2027 metų ES finansinėje perspektyvoje „Rail Baltica“ finansavimo poreikis siekia 1,737 mlrd. eurų: „Ta suma dar gali kisti.“  

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad įvertinus Europos Sąjungos pažadus dėl „Rail Baltica“ finansavimo, projektui vistiek dar trūksta apie 0,5 mlrd. eurų. 

„Ir turint maksimalų finansavimą, vistiek dar lieka apie 0,5 mlrd. eurų trūkumas“, – komitete teigė viceministrė. 

L. Maskaliovienės teigimu, trys Baltijos šalys planuoja atlikti naują projekto kaštų naudos analizę.  

„Žiūrint į ekonominį augimą, „Rail Baltica“ statybų pigimo neprognozuojame, prognozuojame tik brangimą. Dar yra ir dar nenumatytų darbų“, – komitete teigė ji.  

Pasak L. Maskaliovienės, vis dar dedamos pastangos, kad būtų užtikrintas „Rail Baltica“ finansavimas remiantis 2020 metų liepą pasiektu politiniu susitarimu Europos Vadovų Taryboje. 

„Europos Parlamentas nori išimti tą sąlygą dėl limito „Rail Baltica“, kuris buvo numatytas 1,6 mlrd. eurų. Jeigu parlamentas išimtų, mums sumažėja galimybė būti užtikrintiems, kad pakankama suma ateis“, – sakė viceministrė. 

Lietuva iš pernai prašytų 298 mln. eurų projektui gavo tik 29 mln. eurų ES paramos. Anksčiau skelbta, kad Lietuva iš 2,1 mlrd. eurų europinės paramos kol kas yra užsitikrinusi 339 mln. eurų, o visas projektas – apie 940 mln. eurų, arba apie 19 proc. reikalingo finansavimo iš ES.

Ministras: Lietuva „Rail Baltica“ projekte pasistūmėjo labiausiai 

M. Skuodžio teigimu, Lietuva „Rail Baltica“ statybose yra „pasistūmėjusi daugiausiai“, tačiau jis pabrėžė, kad progreso lyginimas nėra „visiškai korektiškas“. 

„Visų procedūrų palyginti neišeina korektiškai, nes skiriasi teisės aktai, darbų eiga. Pavyzdžiui, dėl žemės paėmimo ar teritorijų planavimo – gal ir atrodo, kad mūsų kaimynai yra priekyje, bet žinome, kad taip nėra“, – kalbėjo ministras. 

M. Skuodis pranešė, kad „Rail Baltica“ atkarpoje nuo Kauno iki Latvijos sienos jau yra baigti teritorijų planavimo procesai bei žemės paėmimo procedūros: „Tai labai didelis darbas padarytas“. 

Pasak jo, vyksta projektavimas, jau pradėti rangos darbų pirmojo etapo pirkimai 65 km ruože nuo Kauno iki Panevėžio. 

„Šiemet jau pradedam tiesti liniją fiziškai, kas yra labai svarbu. Ir čia labai svarbus sinchronizuotas projekto įgyvendinimas su kitomis šalimis, kad neatsitiktų taip, kad 2026 metais mes jau tą vėžę iki Latvijos sienos turėsime, bet dar nebus kur važiuoti toliau“, – aiškino M. Skuodis. 

Pasak jo, 2015 metais nutiesta „Rail Baltica“ atšaka nuo Kauno iki Lenkijos sienos jau nugabentas pirmasis krovinys. 

„Šiais metais, tikimės, kad prasidės reguliarūs krovinių gabenimo maršrutai. Džiaugiamės, kad jungtį kroviniams turime iki Kauno ir galime pradėti krovinių gabenimą, geležinkeliai dirba šia kryptimi “, – teigė ministras. 

Jis pranešė, kad netrukus prasidės teritorijų planavimas, žemės paėmimo procedūros dėl šios atkarpos ištiesinimo, kad ja traukiniai galėtų važiuoti kur kas greičiau. 

M. Skuodis įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ statyba turi būti užbaigta pagal planą – iki 2026 metų. 

„Tačiau kalbant su kaimynais dėl tos datos yra įvairių nuomonių. Bet bent jau aš laikausi pozicijos, kad dėl bet kokio atidėjimo datos turėtume kalbėti ne prieš šešerius metus, o galbūt likus keleriems metams iki projekto pabaigos, o dabar daryti viską, kad įgyvendintume projektą laiku“, – pridūrė jis.   

Visa „Rail Baltica“ vertė sieks mažiausiai 7 mlrd. eurų, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien  Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. 

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.