JT Neįgaliųjų komitetas praėjusią savaitę svarstė Lietuvos ataskaitą, kaip ši įgyvendina Jungtinių Tautų neįgaliųjų konvenciją. Pranešama, kad narius domino ne tik Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Teisingumo, bet ir Aplinkos ministerijos kuruojamos sritys.

Nacionaliniai teisės aktai, pasak Lietuvos delegacijos narės, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Editos Meškauskienės, numato, kad miestų, miestelių ir kaimų teritorijos bei visi jų elementai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių žmonėms su negalia ir kad niekaip nebūtų ribojamas jų laisvas gyvenimas, judėjimas ir veikla.

Statybos įstatymas įpareigoja projektuojamus, statomus, rekonstruojamus ar kapitališkai remontuojamus statinius pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams. Ar svarbūs žmonėms su negalia projektai atitinka nustatytus reikalavimus, tikrina Neįgaliųjų reikalų departamento (NRD) įgaliota Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. NRD įgalioti atstovai dalyvauja ir statinio užbaigimo komisijoje. Jie patikrina, ar pastatas atitinka projektą. Projekto vadovas atsako už suprojektuotų statinių atitiktį specialiesiems neįgaliųjų poreikiams.

Žmonėms su negalia svarbių objektų sąrašą nustato statybos techninis reglamentas „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“. Miesto teritorijoje greta gyvenamųjų būstų turi būti įrengti būtini aptarnavimo objektai tokiu atstumu, kad žmonės su negalia jais galėtų naudotis. Jiems turi būti sudarytos galimybės ir be kliūčių savarankiškai naudotis viešojo transporto priemonėmis – reikiamai suprojektuotos viešojo susisiekimo sistemos stotelės, persėdimo ir galiniai punktai.

Tie patys reikalavimai galioja ir negyvenamiesiems pastatams, kurie yra svarbūs žmonėms su negalia. Tokiuose pastatuose turi būti užtikrinta galimybė savarankiškai į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Juose turi būti pritaikytas ir pagrindinis įėjimas į pastatą bei prieigos prie jo, ir visos pagrindinės paskirties bei lankytojams aptarnauti skirtos patalpos, ir į šias patalpas patekti skirti praėjimai, koridoriai, holai, ir visi evakuacijos iš pastatų keliai, išėjimai bei durys. Reikalaujama, kad kiekviename aukšte būtų bent vienas žmonėms su negalia skirtas sanitarinis mazgas.

Vadinamasis universaliojo dizaino principas, t. y. prieinamumo ir judėjimo alternatyvos (visiems visuomenės nariams) principas, yra vienas iš architektūros kokybės kriterijų, kuriuos apibrėžia ir įteisina Aplinkos ministerijos parengtos ir siūlomos Statybos įstatymo pataisos.

Daugiau apie universaliojo dizaino principus „Statybos ir architektūros“ straipsnyje: Universalusis dizainas – architektūros kokybės kriterijus