Šalia vakarinio Vilniaus aplinkkelio užbaigtas tarptautinės įmonių grupės „Creolink“ pagrindinis biuras ir sandėlis – patvirtinimas besikeičiančio požiūrio, kad logistikos ir pramonės pastatai nebėra nuobodžios dėžutės, juose puikiai dera technologinė įranga ir interjero naujovės.
Projektavimo darbus ir statybos procesą koordinavo projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo bendrovė „Baltic Engineers“.
Techninio projekto vadovė – architektė Viktorija Bogdanovienė.
Darbo projekto vadovas – architektas Aurimas Daunoravičius.
Architektė – Ugnė Petrevičiūtė.
Inžinerinę projekto dalį parengė „TM projektai“.
Interjeras: „A2SM“, „Dizaino matas“.
Projekto generalinis rangovas – bendrovė „Conresta“.
Sprendimai pirmiausia patikrinti
Architektūrinį produkcijos laikymo sandėlio su administracinėmis patalpomis projektą parengusi architektų biuro „City Projects“ komandos architektė Ugnė Petrevičiūtė pasakojo, kad šio projekto startas – uždaras architektūrinis konkursas, kuriame pristatyta vizija mažai pakitusi išliko iki pat realizacijos.
Konkursui pateikto projekto akcentu tapo laužytų formų vitrinos, primenančios origamį. Projekto procese laužytų vitrinų atsisakyta, o fasado dinamikai sukurti pasitelkti kintamo profilio banguojantys fasado elementai, vaizdžiai pavadinti „peiliais“. Pagal „City Project“ pateiktus brėžinius buvo pagaminta 119 skirtingų profilių elementų, tvirtinamų ant vitrinų kas 80 centimetrų.
Bendradarbiaujant su vitrinų gamintojais, sukurtas vientisas vitrinos vaizdas, kai emaliuoti vitrinos ruožai vizualiai beveik nesiskiria nuo skaidrios vitrinos dalies. Maža to, kiekvienas banguojantis elementas apšviestas iš viršaus ir iš apačios, sukuriant įspūdingą vaizdą.
Banguojantys fasado elementai sumodeliuoti kompiuterine programa. Visų pirma, buvo pagamintas 60 cm bandinys, architektų „priimtas“, tik tuomet pagaminti fasadą uždengę 12 m aukščio elementai.
Pagrindinis įėjimas į pastatą aiškiai išryškintas: po konsole, tarp grakščių įstrižų (V formos) kolonų. Aurimo Daunoravičiaus nuotr.
Pastate, be sandėliavimo patalpų, buvo suprojektuotos 1300 kv. m ploto administracijos ir 1000 kv. m prekybos salės patalpos. Pagrindinės sandėliavimo salės „švarus“ aukštis yra beveik 12 m, todėl joje sumontuoti 10,5 m aukščio stelažai – retas sprendimas panašiuose pastatuose. Sandėlio šildymui pasirinkta spindulinio šildymo sistema, paremta infraraudonųjų bangų poveikiu.
Paties pastato padėčiai sklype įtakos turėjo pasirinkta sunkiojo transporto judėjimo schema. Laikytasi principo nukreipti sunkiasvorį transportą toliau nuo gyventojų ir sumažinti triukšmą.
Pastato tūrinė išraiška ir fasadų apdaila, anot architektės, atspindi funkcinę struktūrą, t. y. sandėliavimo pastato dalies ir administracinės dalies fasadai skiriasi: sandėlio dalis dengta daugiasluoksnėmis plokštėmis (angl. „Sandwich panels“), o administracinė – stiklo vitrinų fasadine sistema su dekoratyviniais banguojančiais aliuminio profiliais. Pastarieji patrauklūs ne tik estetiškai, bet ir atlieka svarbią saulės kontrolės funkciją. Architektai, prieš priimdami sprendimus, pasitikrino: kompiuterinėmis programomis sumodeliavo apšvietimą patalpose nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro.
„City Project“ vizual.
Prie sėkmės prisidėjo BIM
Vengdami monotoniško, ilgo, lygaus sandėlio fasado, architektų komanda priėmė sprendimą jį skaidyti pasuktomis plokštumomis, tarpus tarp jų užpildant vitrinomis – architektų žargonu toks sprendimas pavadintas „žiaunomis“. Tai suteikia fasadui mažesnį mastelio įspūdį ir papildomai apšviečia sandėlio patalpas.
Įkrovimo (iškrovimo) zonų sienų apdaila – skirtingų ryškių spalvų, ne tik pagyvinant fasadą, bet ir palengvinant logistiką. Atvykęs vairuotojas žino, kur jam pasukti, pavyzdžiui, prie oranžinės rampos.
Pagrindinis įėjimas į pastatą aiškiai išryškintas: po konsole, tarp grakščių įstrižų (V formos) kolonų. Tarp V formos kolonų panaudota trijų skirtingų atspalvių dekoratyvinė skalda. Konsolė iš apačios apšviesta LED šviestuvais, kurių išdėstymą taip pat pasiūlė „City Projects“ architektai.
Pastato projektas parengtas BIM aplinkoje, įtraukiant visas pagrindines projekto dalis: architektūros, konstrukcijų, inžinerijos. BIM įrankis padėjo išvengti klaidų, sklandžiai dalintis informacija, suvaldyti medžiagų tiekimą į aikštelę.
Pagrindiniu antro aukšto akcentu tapo atrijus. Sprendimas įrengti jį, anot U. Petrevičiūtės, priimtas įvertinus, kad kompleksas iškilo Vilniaus pakraštyje, kur trūksta ir gamtos, ir vietų pietums ar poilsiui. Galiausiai aplinkui zuja sunkiasvorė technika, sklinda triukšmas. Apsispręsta atrijų ir kiemelį įsirengti viduje, antrame aukšte.
Pradžioje planuota apsiriboti atviru atrijumi, vėliau nuspręsta jį uždengti, kad čia būtų galima leisti laiką ir šaltuoju metų laiku. Darbuotojai čia galės auginti augalus – tam įrengta drėkinimo sistema.
Sandėlio dalis dengta daugiasluoksnėmis plokštėmis, o administracinė – stiklo vitrinų fasadine sistema su dekoratyviniais banguojančiais aliuminio profiliais. Ugnės Petrevičiūtės nuotr.
„Libra vitalis“ teritorijoje bendrovė „Fegda“ įrengė sunkiojo ir lėtaeigio transporto apkrovai atsparią asfalto dangą. Dangai įrengti panaudoti polimerais modifikuoti bitumai, prailginantys jos tarnavimo laiką, sykiu užtikrinantys atsparumą temperatūros pokyčiams. Kadangi dalyje teritorijos esančio grunto stiprumo savybės netenkino asfalto konstrukcijai taikomų reikalavimų, gruntas buvo sustiprintas geosintetiniais tinklais. Sklype įrengti betoninių gaminių šaligatviai, apželdinti teritorijos pakraščiai. Įrengiant dangas buvo glaudžiai bendradarbiaujama su objekto statytojais, kad teritorijos planavimas būtų kuo patogesnis transporto eismui.
UAB „FEGDA“
Tel. + 370 5 230 6234
www.fegda.lt
www.facebook.com/fegdagroup
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 balandis.
