Europos didmiesčiuose būsto lokacija netoli geležinkelio stoties anaiptol nelaikoma trūkumu. Pirmiausia dėl to, kad tai visada garantuoja maksimalų jungčių su kitomis transporto rūšimis pasirinkimą, galimybę patogiai pasiekti ir bet kurią miesto dalį, ir oro uostą.

Vieta masina investuotojus

Pokštų apie keturkampius geležinkelio riedmenų ratus užsienyje, ko gero, niekas nesuprastų – važiuojant moderniems lokomotyvams žemė nebilda. Tad stočių prieigose nėra neįprasta rasti ir prabangių viešbučių.

Lietuvos sostinėje situacija kitokia. Miestą kertantys geležinkelio riedmenys dar toli gražu nėra nepastebimi ar negirdimi, o miestu mieste virtęs Vilniaus geležinkelio transporto mazgas minimas, kai diskutuojama apie sostinės paradinio munduro trūkumus – politikai jaudinasi dėl prasto įspūdžio, kurį geležinkelio ūkis sukuria iš oro uosto į centrą keliaujantiems užsienio svečiams. Be to, Vilniaus geležinkelio stotis net po didelių pertvarkymų sunkiai vaduojasi nuo per ilgus metus prilipusios prastos reputacijos.

Apie galimybes iš esmės restruktūrizuoti šią centrinėje miesto dalyje, Naujininkų mikrorajone, esančią milžinišką teritoriją, pasak savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, diskutuojama jau kelias dešimtis metų. Mokslo darbus apie tai rašo Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai, o rinkimų kalbas skiria miesto politikai. Radikaliausiuose projektuose numatomas geležinkelio transporto mazgo iškeldinimas, jį pakeičiant įvairios paskirties ir masto nekilnojamojo turto objektais, nuosaikiuose – papildomos viešosios infrastruktūros greta geležinkelio bazės atsiradimas.

Idėjų netrūksta

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Plėtros departamento vadovas Virgilijus Jastremskas neneigia, kad geležinkelio mazgo teritorijos konversijos idėja sklando jau seniai. Ir geležinkelininkai išgirsta vis naujų svarstymų apie šios patrauklioje vietoje esančios teritorijos panaudojimo galimybes.

„Lietuvos geležinkeliai“ supranta nekilnojamojo turto plėtotojų norus ir neprieštarautų išsikraustyti iš centrinės miesto dalies. „Bet visos geros idėjos pirmiausia turi turėti finansinį pamatą“, – atkreipė dėmesį
V. Jastremskas. Daugybę „Lietuvos geležinkelių“ įmonių jungiančio transporto mazgo iškeldinimo sąnaudos, preliminariais skaičiavimais, galėtų siekti milijardus litų.

Planuojama rekonstrukcija

Susisiekimo įmonės administracijai realesnė atrodo iniciatyva rekonstruoti Vilniaus geležinkelio transporto mazgą šioje teritorijoje integruojant miesto poreikiams svarbias funkcines zonas: automobilių stovėjimo aikšteles, prekybos centrus, biurų pastatus.Pasak „Lietuvos geležinkelių“ Plėtros departamento vadovo V. Jastremsko, pernai sukurta šiuos planus dėliojanti bendra bendrovės specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupė. „Mes jau esame išdavę ir technines sąlygas, numatančias, kas turėtų būti atlikta iki pradedant rengti galimybių studiją ir net techninį projektą. Tikrai nematome kliūčių tokiems planams – jie išspręstų ne vieną šios ankštos miesto dalies problemą, sujungtų su senamiesčiu Naujininkus, pagyvintų šią miesto dalį, tačiau tam vėlgi reikalingi finansavimo šaltiniai“, – sakė V. Jastremskas.

Tokius projektus pastaraisiais metais įgyvendino ne vienas didmiestis: Varšuva, Krokuva, Barselona, Belgradas. Architektė urbanistė Justina Muliuolytė pabrėžė, kad šiuolaikinės stotys patrauklios ne tik tuo, jog čia jungiasi visos transporto rūšys, bet ir įvairialypėmis funkcijomis, komercine veikla, net trumpalaikės biurų ar kitų patalpų nuomos galimybėmis.

Daugiau skaitykite žurnale…