• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Projektai, kurie iki 2030-ųjų pakeis Klaipėdos veidą (3)

2021 liepos 13 d.
klaipedos pilies bokstas
Klaipėdos pilies bokštas („Uostamiesčio projektas“ vizual.)

Klaipėdos miesto strateginiame plane numatoma iki 2030-ųjų įgyvendinti apie 200 naujų investicinių projektų. Dienraštis „Vakarų ekspresas“ pristato svarbiausius strateginius urbanistinius projektus, kuriuos planuojama vystyti jautriose Klaipėdos miesto teritorijose ir kurie stipriai pakeis miesto veidą ir klaipėdiečių gyvenimą.

Šiuos projektus išskyrė ir dabartinę jų įgyvendinimo stadiją komentavo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.

Svarbiausi ilgalaikio miesto plėtros plano projektai, įtraukti ir į šiuo metu rengiamą naująjį bendrąjį planą, pasak R. Zulco, yra konversinių Klaipėdos piliavietės, „Memelio miesto“ ir „Klaipėdos energijos“ teritorijų transformacija, su naujomis rekreacijos galimybėmis susiję projektai Giruliuose ir Smiltynėje bei pietinio pocentrio projektas.

Veidu į vandenį

„Klaipėdos mieste turime esminį waterfront’o ir aukštuminių pastatų trūkumą. Atvykus į kitus Baltijos pajūrio miestus – Helsinkį, Taliną, Rostoką, Gdynę, pasitinka waterfront’o projektai. Jie kuria šių miestų veidą ir formuoja šalies vizitinę kortelę.

Turistai, atėję į Klaipėdos turizmo informacijos centrą Klaipėdos senamiestyje, neretai paklausia: „O kur yra senamiestis?“ – esamą situaciją apibūdino R. Zulcas.

Šv. Jono bažnyčia.

Sprendžiant šią problemą, strateginiame Klaipėdos miesto plane iki 2030-ųjų numatyta įgyvendinti du istorinių miesto vertikalių atkūrimo projektus – atstatyti Šv. Jono bažnyčią ir Klaipėdos pilies bokštą.

„Šiuo metu vyksta paskutinis projektuotojų ir liuteronų bendruomenės pasitarimas, ir jau bus galima ieškoti lėšų projektavimo darbams. Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo projektas jau parengtas ir derinamas su paskutine instancija – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Tikimasi, kad šiedu akcentai taps Klaipėdos simboliais“, – vylėsi R. Zulcas.

klaipedos pilies bokstas
klaipedos pilies bokstas
klaipedos pilies bokstas
klaipedos pilies bokstas
Klaipėdos pilies bokštas („Uostamiesčio projektas“ vizual.)

Savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad Klaipėdos piliavietės konversijos projektas įgyvendinamas jau nuo 1990-ųjų. Į jį jau investuota 40 mln. Eur savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos lėšų. Didžiojo pilies bokšto preliminari vertė – 1,5 mln. Eur.

„Neabejoju, kad šis projektas bus sėkmingas, nes visi iki šiol piliavietėje įgyvendinti projektai jau kuria lankytojų srautus. Į juos jau yra investuota labai daug pinigų atliekant archeologinius tyrimus, įrengiant jachtų uostelį ir kita“, – sakė R. Zulcas.

Atstačius bokštą, kitas Klaipėdos pilies atkūrimo etapas, pasak R. Zulco, bus vakarinės kurtinos įveiklinimas.

„Šioje vietoje stovi buvęs jachtklubo pastatas. Jame galvojama įkurti laivų restauravimo centrą. Naudoti šį pastatą norą išreiškė Karinės jūrų pajėgos, yra ir kitų idėjų. Taip žingsnis po žingsnio einama visos pilies tūrio atkūrimo link“, – Klaipėdos pilies perspektyvą piešė Savivaldybės atstovas.

pelenynas klaipeda
pelenynas klaipeda
Pelenynas („Unitectus“ vizual.)

R. Zulcas pasidžiaugė, kad į Klaipėdos pamario teritorijas nori investuoti privatūs investuotojai, ir paminėjo gyvenamųjų namų kvartalo šalia Kruizinių laivų terminalo projektą, kurio vertė – apie 12-15 mln. Eur. Kitas reikšmingas waterfront’o projektas, pasak R. Zulco, yra „Memelio miesto“ projektas.

„Jį įgyvendinti ketiname bendradarbiaudami su privačiu sektoriumi. Manome, kad šioje teritorijoje galėtų atsirasti viešosios funkcijos.

Tai Savivaldybės ir regiono paslaugų centras, kuriame būtų koncentruotos daugelis gyventojams reikalingų viešojo sektoriaus institucijų paslaugų: Savivaldybės, VRM, Valstybės turto fondo (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, KPD, Valstybinė ligonių kasa ir t. t.)“, – sakė R. Zulcas.

Jis taip pat paminėjo, kad „Memelio miesto“ teritorijoje norima įkurti medijų centrą.

klaipeda memelio miestas
memelio miestas klaipeda butai
klaipeda memelio miestas
„Memelio miestas“ („Stemma group“ vizual.)

„Tai būtų Klaipėdos aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų bendras medijų ir kompetencijų didinimo centras, tarptautinė platforma nuotolinėms studijoms, medijų kompanijos būstinės, VDA Klaipėdos fakulteto dizaino centro kūrybinės dirbtuvės ir šiuolainio meno galerija, renginių salė.

Medijų sritis yra labai plati, tad ateinančiuose seminaruose ir workshop’uose turėtume apsispręsti, kokia kryptimi eiti. Vienas iš tokių renginių bus jau liepos 15 d. su Inovacijų ir technologijų instituto direktoriumi dr. Volker Wittpahl iš Vokietijos, kuris pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis.

Tikimės, kad rudenį jau turėsime šio centro koncepciją“ – vylėsi Savivaldybės atstovas ir dar paminėjo, kad „Memelio mieste“ dar planuojama statyti antrąjį kruizinių laivų terminalą, įrengti viešąsias erdves kultūriniams renginiams.

Klaipėdos savivaldybė, anot vyriausiojo direktoriaus patarėjo, jau yra parengusi „Memelio miesto“ teritorijos detalųjį planą. Taip pat jau įvyko pirmasis 10 tūkst. kv. m ploto paslaugų centro pastato architektūrinis konkursas ir išrinktas laimėtojas. Pasirašyta infrastruktūros sutartis Danės skvero teritorijai nuo Pilies tilto iki Smiltynės perkėlos projektuoti.

Šioje teritorijoje, anot R. Zulco, bus planuojama pagrindinė inžinerinė infrastruktūra, reikalinga „Memelio miestui“. Iš viso į „Memelio miesto“ projektą privatūs investuotojai planuoja investuoti apie 100 mln. Eur, o Klaipėdos savivaldybė ketina teikti paraiškas naujam ES finansavimo periodui dėl viešųjų objektų ir infrastruktūros.

Dangės ašis

R. Zulcas priminė, kad nuo 1990-ųjų iš Klaipėdos miesto centro išsikėlė ne viena pramonės įmonė. Buvo atlaisvinta „Laivitės“ teritorija, iškeltos Klaipėdos laivų remonto įmonės veiklos. Dabar, anot pašnekovo, atėjo laikas „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversijai.

„Jau parengtas detalusis planas naujos elektrinės statybai šiaurinėje miesto dalyje. Detalusis planas esamai „Klaipėdos energijos“ teritorijai jau seniai priimtas, tačiau tik dabar priėjome prie konkrečios koncepcijos.

Šiuo metu vykdoma galimybių studija, jau yra tam tikrų įžvalgų, kuriomis netrukus bus pasidalinta, ir politikai turės nuspręsti, kaip elgtis su šia teritorija.

klaipedos elektrine
Klaipėdos elektrinė, esanti Klaipėdos senamiestyje

Atsižvelgiant į geruosius pavyzdžius kaip Aalborge elektrinė paversta mokslo ir pramogų centru, Talino vadinamasis kultūros katilas, puoselėjamos idėjos ir „Klaipėdos energijos“ teritoriją pritaikyti kultūrai, kūrybinėms industrijoms ar technikos muziejui.

Tikimasi, kad šis projektas prisidės prie tolesnio Dangės upės ašies įveiklinimo.

Jeigu iš pilies bus galima eiti iki Jono bažnyčios ir Jono kalnelio, tai kitoje upės pusėje atsirastų natūralus žmonių judėjimas tarp „Memelio miesto“ ir „Klaipėdos energijos“ teritorijos.

Šie objektai pakeistų Klaipėdos kaip tranzitinio linijinio miesto, kuriuo judama iš pietų į šiaurę, pobūdį kita kryptimi – nuo vandens į miesto gilumą“, – svarstė R. Zulcas.

Kurortinės teritorijos

R. Zulcas pažymėjo, kad šiuo metu rengiamame Lietuvos bendrajame plane Giruliai ir Smiltynė yra pažymėti kaip kurortinė vietovė.

„Vien kurorto statusas rekreacinės vertės nesukurs, turėsime žengti realius žingsnius, kad šias vietoves užpildytume turiniu“, – akcentavo R. Zulcas.

Giruliuose, anot jo, jau yra privatūs vystytojai, kurie rengia investicinius projektus buvusioje „Žuvėdros“ stovyklos teritorijoje, kempinge, Luizės sanatorijos komplekse.

„Klaipėdos miesto atsakas į šias investicijas būtų viešųjų tinklų nutiesimas ir kurortologijos tyrimų bei terminio sveikatingumo centro įkūrimas bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu ir privačiu verslu. Žinoma, labai aiškiai atskiriant, kas yra viešoji, o kas – privataus verslo funkcija“, – teigė R. Zulcas.

smiltyne perkela
Smiltynė.

Smiltynė, anot vyriausiojo direktoriaus patarėjo, – itin sudėtinga Klaipėdos miesto teritorija, nes joje yra daug objektų, kurie tarpusavyje nesusiję.

„Lietuvos jūrų muziejus yra sėkmingiausias ir labiausiai lankomas muziejus Lietuvoje, tačiau jo lankytojai neužsilieka kituose objektuose. Taip pat Smiltynėje yra jachtklubas, vis dar vegetuojantis kurhauzas, Klaipėdos miesto sporto bazė, gelbėjimo stotis, išvalyta Ledų įlanka (buvusios laivų kapinės). Teritorijoje galioja UNESCO kraštovaizdžio apsaugos, Kretingos urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamentas.

Tad buvo labai sudėtinga sugalvoti, kas galėtų sujungti visus šiuos objektus. Kartu dirbdami sukūrėme miško parko koncepciją. Pagal ją Smiltynėje su minimalia ar iš viso be invazijos būtų sukurti keturi teminiai takai.

Dabar rengiamos projektavimo pirkimo sąlygos. Objektą tikimasi pradėti 2023 metais“, – informavo R. Zulcas.

Elektriniai keltai Kuršių mariose

Pietinį pocentrį kaip labai perspektyvią teritoriją – komercinę laisvalaikio ir turizmo zoną, pasak R. Zulco, mato tiek uostas, tiek miestas.

„Tai yra Klaipėdos miesto vartai į Kuršių neriją ir visas pamario gyvenvietes. Čia planuojamas įgyvendinti naujo lygio darnaus judumo konceptas regioniniu mastu naudojant naujas transporto priemones – elektra varomus keltus.

Tokie keltai jau dabar naudojami Švedijoje, Norvegijoje. Tikimasi, kad tokie keltai galėtų plaukti Kuršių mariomis į Dreverną, Kintus, Juodkrantę, Pervalką, Preilą, Nidą, Klaipėdos senamiestį ir „nukrautų„ transporto srautą nuo Kuršių nerijos“, – kalbėjo R. Zulcas.

Autorė: Jurga Petronytė

Dalintis:
Komentarai
  • Ramunė Staševičiūtė

    2021-07-22, 15:07  

    Jau nebestebina tai, kad to Klaipėdos veido keitimas taip ilgai tęsiasi. Panašus planas buvo iki 2020, dabar iki 2030. Apibendrinant, veidas vangiai keičiai, Klaipėda yra jau stipriai uodegoje tarp didžiųjų miestų. Gaila, o toks potencialas architektų, urbanistų… Visi dirba kažkur už Klaipėdos ribų.

  • Naktinis

    2021-07-14, 0:02  

    Dar jei užsimotų Vasaros estradą sutvarkyt būtų puiku. Klaipėda proveržio išvakarėse, su kuo ir sveikinu.

  • Dune

    2021-07-13, 16:10  

    Manau, kad dauguma šių projektų yra nuostabūs. Ypač džiugina Jono bažnyčios bei elektrinių keltų iniciatyvos. Tačiau tiek ,,Pelenyno“, tiek ,,Memelio miesto“ projektai galėtų būti labiau priderinti prie senamiesčio architektūros, nes pakolkas atrodo, kad šių projektų rezultatas bus kičas nesiderinantis su aplinkui esančiais objektais ir savo išvaizda kurs menką pridetinę vertę tiek miesto gyventojams, tiek jo svečiams.

offgrid nameliai konkursas
archicad