Seime „valstiečių“ jau kurį laiką inicijuojami Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimai gali įsigalioti jau nuo kitų metų. Sulaukus galutinio parlamentarų pritarimo Lietuvoje padaugėtų asmenų, turinčių mokėti NT mokestį ir tai galimai valstybei atneštų daugiau žalos, nei naudos.
SA.lt primena, jog Seimas antradienį po svarstymo pritarė keturių „valstiečių“ Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Jono Jaručio ir Aušrinės Norkienės siūlymams.
Apie šiuos galimus pasikeitimus kalbiname Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros profesorių Saulių Raslaną.
– Kokią reikšmę siūlomi įstatymo pakeitimai turėtų žmonėms, turintiems nekilnojamąjį turtą?
– Seimas tiesiog stebina pats save – užsiima tokiais menkaverčiais valstybėje reikalais ir nesprendžia problemos iš esmės. Įstatymo pakeitimas neturės įtakos NT savininkams, išskyrus tik tuos fizinius asmenis, kurių nekomercinės paskirties NT mokestinė vertė viršys 150 tūkst. eurų.
Naujai apmokestinti bus tie gyventojai, kurių NT mokestinė vertė bus intervale virš 150 tūkst. eurų iki 220 tūkst. eurų. Taigi, apmokestinama ne visa vertė, bet mokestinės vertės skirtumas virš naujai nustatytos žemesnės vertės ribos. Į „juodąjį“ sąrašą paklius pagrinde Vilniaus ir Kauno gyventojai, turintys normalius būstus ir ne tik. Žinoma, niekas mokesčių mokėti nenori, juos būtų mokėti lengviau, jei būtų žinoma, kad juos mokėti privalėtų visi.
– Šio įstatymo projekto kritikai teigia, jog priėmus pataisas bus tik erzinama visuomenė, o pagal dabartinį variantą dėl pakeitimo neva bus surenkama vos apie 2 mln. eurų per metus. Kaip tai vertinate?
– Tokių naujų mokesčių mokėtojų bus tik keliolika tūkstančių ir jie bus tuo nepatenkinti. Reikia sutikti, kad taip bus erzinama visuomenė, kai jos dalis privalės mokėti, o kita didžioji jos dalis – ne. Ir ši dalis, kuri mokės, yra efektyviausia – moki. Nuo jos pagrinde priklausys ateityje valstybės raida. Nėra teisinga apmokestinti tik dalį visuomenės.
Įstatymų leidėjų rimtumą parodo kaip šiuo mokesčiu bandoma „pagauti“ keletą milijonų eurų, kai pro šalį prabėga šimtai milijonų. Pavyzdžiui, per viešuosius pirkimus. 2012 m. buvo planuota surinkti apie 17 mln. litų iš brangaus NT, tačiau pavyko surinkti vos daugiau nei 3,5 mln.
Dalis gyventojų pateiks apeliacijas dėl „Registrų centro“ masinio vertinimo būdu nustatytų mokestinių verčių, kurios ne visada atitinka rinkos vertes (pasitaiko nemažų skirtumų). Kiti savininkai atras kitokių „landų“ apeiti šį mokestį, tad tikėtina, kad nebus surinkta tų 2 mln. eurų.
Saulius Raslanas (VGTU nuotr.)
– Įstatymo projekto kūrėjai tikina, jog NT apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, neva platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingesnį poveikį būsto kainų kintamumui. Ar tai tikrai tinkama priemonė išvengti NT kainų burbulo?
– Dabartinis NT įstatymas ir jo pakeitimas nesudarys jokių sąlygų būsto kainų burbulų prevencijai. NT mokestis turėtų įtakos būsto kainoms, jei visas būstas (visi savininkai mokėtų) būtų apmokestintas (100 proc. jo vertės) ir taikomi aukšti mokesčių tarifai, pavyzdžiui, virš 1,5 proc.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visi NT mokesčio poveikiai priklauso nuo jo tarifo dydžio. Kuo pastarasis didesnis, tuo į mokestį bus labiau reaguojama. Savininkų reakcija į šį mokestį priklausys nuo jo tarifo. Kuo tarifas mažesnis, tuo pasyviau reaguos savininkai ir investuotojai.
Vokietijos ekspertas R. Josten mano, kad mokesčio tarifo dydis, kuriam esant savininkai ims reaguoti į šį mokestį, turėtų būti apie 2 proc. Dabartinėje Lietuvos situacijoje, kai NT kainos kyla labai nuosaikiai, tokio apmokestinimo, žinoma, nereikia. Pakanka priemonių, kurios dabar egzistuoja. Pavyzdžiui, atsakingojo skolinimo nuostatų. Toks apmokestinimas, kaip kraštutinė priemonė, galėjo būti įvestas 2005 metais, kai būsto kainos pradėjo augti per metus 20 ir daugiau procentų.
– Ar keisti svarstomos NT mokesčio ribos gali prisidėti prie socialinės atskirties mažinimo?
– Mokesčio pakeitimas nė kiek nesumažins socialinės atskirties, tai tik lašas jūroje. NT mokestis, kaip daugelyje išsivysčiusių Vakarų šalių, yra visuotinis. Jį turėtų mokėti visi be išimties NT savininkai. Mūsų sąlygomis turėtų būti apmokestinama visa NT mokestinė vertė, taikant labai mažus tarifus.
Kai kurie socialiniai gyventojų sluoksniai galėtų būti atleisti laikinai nuo šio mokesčio, iki paveldėtojų atsiradimo, kurie privalėtų susimokėti už nemokėtą laikotarpį. Visi turėtų būti lygūs ir nediskriminuojami prieš įstatymą, taip pat neturėtų būti progresyvinių, kaip yra dabar, NT mokesčio tarifų.
– Kuo skiriasi surenkamų NT mokesčių panaudojimas Lietuvoje ir Vakarų valstybėse?
– NT mokesčiai yra vietiniai (savivaldybių) ir yra naudojami infrastruktūros vystymui, piliečių ir turto apsaugai užtikrinti, švietimo ir kultūros reikmėms finansuoti. Mokesčiai naudojami policijos ar gaisrinės tarnybų finansavimui, gatvių, parkų, žaidimo aikštelių, mokyklų statybai, remontui bei sudaro prielaidas infrastruktūros vystymuisi, o tai tuo pačiu kelia toje teritorijoje esančio NT rinkos vertę, kas savo ruožtu didina šio mokesčio pajamas.
Štai Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje NT mokesčiai – tai vieninteliai municipaliniai mokesčiai, JAV, Kanadoje jie sudaro lemiamą dalį municipalinių pajamų. Vokietijoje šis mokestis užima 3 vietą. Atsižvelgus į tai, visuotinis NT mokestis Lietuvoje turėtų būti renkamas savivaldybėms, o ne centrinei šalies valdžiai. Beje, Lietuvai įstojus į Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizaciją (EBPO), visuotinio NT mokesčio dar labiau nepavyks išvengti.
Įvedant visuotinį NT mokestį Lietuvoje, turėtų būti apmokestintas valstybinis bei savivaldybių NT. Kritikai teigia, kad mokesčiui bus numatytos lėšos iš biudžeto ir nieko gero nebus iš to. Netiesa, nes tai privers efektyviau naudoti valstybę ir savivaldybes NT, nereikalingą NT – parduoti aukcionuose. Pavyzdžiui, Vokietijos geležinkeliai moka savo NT mokestį, pas mus jį turėtų mokėti tokios valstybės įmonės kaip Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos paštas ir kitos. Efektyviai valdyti NT privalo ir valstybinės institucijos, o ne tik gyventojai ar privačios įmonės.
