Viešųjų vietų architektūra gali reikšmingai prisidėti prie miesto charakterio ir gyvybingumo formavimo, tačiau ne visais atvejais pavyksta šį potencialą atskleisti. Dažnai net ir po nemažų investicijų girdime kalbų apie trinkelizaciją ir merdinčias viešąsias erdves. O tam, kad investicijos atsipirktų, verta pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių. Vienas jų – bendruomeninį jausmą ir socialinį įtraukumą kuriantis Algirdo Mykolo Brazausko parkas Kaišiadoryse.
Tam, kad viešoji erdvė formuotų miesto charakterį ir pritrauktų žmonių, būtina derinti jos funkcionalumą, dizainą ir netgi istorinę atmintį. Tokios galimybės plačiai atsiveria rekonstruojant ir įveiklinant parkus, kur įveiksminama daugybė įvairių veiklų. Tai gali pritraukti skirtingų grupių žmones, kurios įprastai būtų viena nuo kitos atsiribojusios. Gerai suprojektuota aikštė gali tapti miestui svarbiu kultūrinių renginių, mugių ir kitų bendruomenės susibūrimų centru bei suteiktų galimybę gamtos apsuptyje pasislėpti nuo varginančio miesto šurmulio. Parkai, sodai ir kiti gamtos plotai ne tik puoselėdami gyventojų sveikatą teikia laisvalaikio ir poilsio galimybių, bet ir įamžina istorinę to krašto atmintį – leidžia įprasminti ryškiausias asmenybes. Natūralu, kad kultūriškai brandžios šalys ir miestai savo viešosiose erdvėse siekia atsispindėti gyvenimo būdą, vertybes ir istoriją.
Viešosios erdvės transformacija Kaišiadoryse
Kaišiadorys – viena tų Lietuvos vietų, kuri per pastaruosius aštuonerius metus sugebėjo pasinaudoti ne tik savo strategine padėtimi, bet ir narystės Europos Sąjungoje teikiamais pranašumais bei savivaldybės darbuotojų talentais. Patys kaišiadoriečiai neslepia, kad, atsiradus naujajai vėžei „Rail Baltica“, kraštas dar labiau priartės prie didžiųjų šalies miestų, todėl išaugs jo patrauklumas. Ypač gamtos apsuptų namų ramybę ir darbą didmiestyje norinčios derinti viduriniosios klasės akyse. Patys Kaišiadorys išgyvena tikrą transformacijų laikotarpį: europinės vėžės geležinkelis, pirmojo per nepriklausomybės laikotarpį daugiabučių kvartalo statybos, didžiausia istorijoje privataus kapitalo investicija ir, žinoma, viešųjų erdvių suklestėjimas. Viena šių erdvių – miesto širdimi tapęs, 2017 metais atnaujintas, pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento vardu pavadintas Algirdo Mykolo Brazausko parkas.
Parkas, įsikūręs šalia taip pat pavadintos gimnazijos, savo dabartinį vardą gavo dar 2010-aisiais, tačiau anuomet apleista erdvė negalėjo būti miestiečių ir turistų traukos centru. Tačiau dar 2016 m. buvo paruoštas parko rekonstrukcijos projektas, kuris 95 proc. finansuotas iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės lėšų, visa parko ir gimnazijos prieigų rekonstrukcija kainavo 743 tūkst. Eur. Net 130 tūkst. eurų pigiau, negu numatyta pirminiame planavime. Pats parko rekonstrukcijos projektas 2020 m. laimėjo ir geriausio Vidaus reikalų ministerijos finansuoto projekto konkursą, publikos balso kategorijoje. Rekonstrukcijos metu parke atnaujinta baseinėlių koncepcija – įrengti trys fontanai, jis pritaikytas tiek pasyviam, tiek aktyviam laisvalaikiui. Nutiesti nauji takeliai ir pagal projekto sprendinius atlikti apželdinimo darbai leidžia kaišiadoriečiui ar miesto svečiui pasijusti gamtos apsuptyje. Daug dėmesio skirta erdvės funkcionalumui, todėl smulkiosios architektūros elementai pritaikyti įvairių grupių pomėgiams. Apie tai liudija įrengti šachmatų stalai su suolais bei jaukios šeimoms skirtos erdvės. O norintys aktyviau praleisti laiką ras ir teniso stalą bei tris diskgolfo taikinius.
Dėl pirmojo būsto paramos programos ir pastangų formuoti nekilnojamojo turto pasiūlą Kaišiadorys šiandien tampa kylančiu jaunų šeimų traukos centru, todėl rekonstruojant laiptus buvo svarbu pritaikyti juos mamoms su vežimėliais ir gyventojams, turintiems judėjimo negalią. Visame parke savivaldybės lėšomis veikia ir bevielis internetas, taip sujungiant gamtos ramybės oazę su bekraštėmis interneto platybėmis.
Pats parkas įsikūręs ne tik šalia palaimintojo Teofiliaus Matulionio freska išpuoštos Algirdo Mykolo Brazausko gimnazijos, bet ir yra sujungtas su kitais objektais. Pavyzdžiui, su greta Lomenos upės kranto įrengtais dviračių ir pėsčiųjų takais, taip susiejant net keletą įspūdingų miesto objektų į vientisą miesto ir gamtos sąveikos ritmą, sukuriant ramybės oazę miesto apsuptyje.
2022 m. Algirdo Mykolo Brazausko parkas gavo ir dar vieną traukos objektą – jo teritorijoje, Jaunimo metų proga, buvo pasodintas iš gilės išaugintas Stelmužės ąžuolo ąžuoliukas. Tai pavyzdys, kaip atnaujinti viešąsias erdves, padarant jas prieinamesnes, patrauklesnes, šiuolaikiškesnes, įprasminant istorinę atmintį ir kartu išlaikant vientisumą su šalia esančiais objektais, sukuriant bendrą ansamblį. Natūralus perėjimas nuo gimnazijos, gamtos apsuptyje keliaujant parko takeliais iki vieno gražiausių miesto pastatų – Kaišiadorių vyskupijos rūmų, o vėliau pasiekiant ir upės pakrantę su dviračių takais bei lauko treniruokliais. Už lango vis drąsiau ir šilčiau šviečiant pavasario saulei, Kaišiadorys ir jų Algirdo Mykolo Brazausko parkas turėtų tapti kiekvieno keliautojo dėmesio vertu objektu.
PARTNERIO TURINYS
